Opijus

Opijus arba opiumas - tai džiovinta aguonų sunka, nuostabaus pelningumo ekstraktas, prisodrinta visokių organinių atliekų pramaišiui su įvairiais natūraliais opiatais. Gamykliškai perdirbtame ir išgrynintame pavidale opijus nuo seno visoje SSRS buvo žinomas, kaip puikus vaistas - omnoponas, kuris buvo gaminamas didžiuliais kiekiais, bet jo niekur nebūdavo, nes nebuvo narkomanijos, o jei jau jos nebuvo, tai ir to vaisto nebuvo.

Dar senesniais XIXa. laikais būdavo toksai opijaus tirpalas spirite, katrą menopauzės metu labai pamėgdavo visokios moteriškės - tai tas daiktas vadinosi laudanumas, nes slopindavo skausmą, migdydavo ir šiaip narkotizuodavo. Tiesa, kitą dieną prasidėdavo visokie sirgimai, kurie tik stiprėdavo, pakolei vėl laudanumo dozės neišgerdavo. Tai dėl tokio puikaus pasveikimo nuo sirgimo, visos tos moteriškės labai džiaugdavosi, kad laudanumas puikiai padeda.

O šiaip tai opijus išgaunamas būna iš aguonų, skurdžiose šalyse iš paprastų, o turtinguosiuose Afganistano laukuose - iš opijinių. Kad sunkos gautųsi daugiau, tai šioji ne iš skintų aguonų varvinama, o iš gyvų, vis jų galvutes įpjaunant, kad nelyg sakai, ta balta pieniška aguonų sunka po truputį kauptųsi, aptekėdama aplink sėklavaisį, pakolei neprisikaups labai daug.

O jau kai daug prisikaupia, tai jau tą sunką išvirina kažkaip, tirpina ir išgauna, o paskui jau paverčia į tą opijumi vadinamą produktą.

Vienok šiais laikais opijus nepopuliarus, nes vietos užima daug, o pervežti jį sunku, o ir narkotikai jame ne pačiame idealiausiai narkomanijas sukeliančiame pavidale, taip kad paprastai anas perdirbamas į pavidalą, kur morfijus transformuotas į heroiną. Jei tai daroma buitiškai-narkomaniškai, tai galutinis purvinas produktas vadinamas šyrke, o jei kaip nors pogrindinėse laboratorijose, tai ir miltukai pagaminami.

Taip gi ar kitaip, opiumas yra labai pelningas ir ne veltui tiek tūkstančių žmonių rizikuoja savo gyvybėmis, jį gamindami...