Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kaip buvo prie ruso
Jump to navigation
Jump to search
Vis labiau tolsta tie laikai, kai prie ruso buvo geriau ir viskas pamažu gula į vadovėlius, naftalininius atsiminimus, bukus įsitikinimus, bei iš toli atsklidusius anekdotus. Taigi, buvo geras gyvenimas išties:
- Elektra kainavo 4 kapeikas už kilovatvalandę, o kaime dar mažiau (priklausomai nuo dabartinio ir buvusiojo atlyginimo dydžio 1/2000 dalį vid. atlyginimo, kai dabar - 1/2500 dalį) Beje, šilumos energija irgi buvo labai pigi, ne veltui buvo sakoma, ne pardavinėjama o "otpuskajietsa" - atleidžiama. Namai būdavo išvis kiauri, o dėl įkaitusių radiatorių dažnai langai būdavo atidaryti. Iš kitos pusės net soclageryje su energija būdavo labai skaitomasi.
- Autobuso/troleibuso bilietas - 4 kapeikos, o mažuose miesteliuose niekas netikrino! (priklausomai nuo dabartinio ir buvusiojo atlyginimo dydžio 1/2000 dalį vid. atl., kai dabar - 1/480). Reikėjo juk vežioti vergus į darbą, nes mašiną nusipirkti buvo neįmanoma.
- Nebuvo skaitiklių už dujas beigi vandenį - sumokėjus simbolinį mokestį galėjai turkštis kiek tik nori.
- Studentiški pietūs iš kažkokių atliekų smirdančioje valgykloje kainuodavo 50 kapeikų (matematikai gali paskaičiuoti matematiškai dalis ir podales, vienok stipendijos užtekdavo kukliai pavalgyti mėnesį arba savaitę pagerti, ir už baraką susimokėti). Dabar irgi už 5 litus galima kokių nors kebabų kažkur užkąst, tik kad kebabai - jau geresnis maistas.
- Gatvėse nebūdavo kampščių. Tiesa, mašinos nusipirkti irgi lengvai negalėjai negalėjai - turėjai dešimt metų laukti paskyros, nebent norėjai pirkti Zapuką, kuriam paskyros laukti reikėjo trumpiau.
- Dešros būdavo iš mėsos, tiesa, parduotuvėse nei dešrų, nei mėsos dažniausiai nebūdavo, jos buvo dificitas.
- Visi turėjo darbą, nenorintys dirbti buvo įdarbinami prievarta, o nenorintieji buvo baudžiami kaip visuomenės kenkėjai ir sodinami į koloniją. Dirbdamas arba neturėjai pinigų, arba jų turėjai, bet nebuvo kur leisti. Eilinio darbininko atlyginimas būdavo 100-150 rublių, o nekvalifikuoto dar ir mažiau. To pakakdavo prasimaitinti ir pragyventi. Dar mažiau uždirbdavo kokie inžinieriai ir mokslinykai, nes jie buvo nevaldančioji klasė. Tačiau ir uždirbus pinigų, jų nebūdavo kur išleisti - parduotuvėse arba chlamas arba nėra.
- Bujojo šyškų luomas - partinukai, teisėsaugininkai, teisėjai, kai kurie gydytojai, parduotuvių direktoriai ir panašiai, kurie ir pinigų turėdavo ir kur leisti turėdavo, mat būdavo spec. tiekimo parduotuvės ir nelegalios talkučkės. Tas luomas buvo beveik nebaudžiamas - dažnai per pažintis galėjo išsisukti nuo bet kokio nusikaltimo.
- Gyvenamasis plotas būdavo garantuotas - pavyzdžiui bendrabutyje su bendra virtuve iš šikanu, kur name 2/3 pusiau asocialaus proletariato arba išvis asocialai, neretai po kelis žmones į vieną kambarį.
- Alkoholikai buvo gydomi nemokamai, netgi priverstinai - tam buvo specialūs LTP profilaktorijai, įrengti kaip kalėjimai.
- Visokie psichikos invalidai irgi būdavo gydomi, įkaitant aiškia vangiąja schizofrenija sergančius disidentus. O ir bendrai - kaip Nikita Chruščiovas teigė, visi kas nepatenkinti tarybine santvarka - tai ir yra psichikos ligoniai.
- Baigus aukštąjį buvo garantuotas įdarbinimas (dažniausiai ten kur nurodydavo kamsamolas - pvz. gyvenai Vilniuje, gyvensi Kalabybiškėse) ir atlyginimas, kurio užteks pravalgymui arba vistiek nebus ką pirkti.
- Gatvėje beveik nebuvo valkatų, nes šie sėdėjo kalėjimuose, durnynuose ir dispanseriuose. O tie valkatos, kurie nesėdėdavo, turėdavo smarkiai slapstytis, kad jų kas nors nepagautų.
- Per televiziją nerodė reklamos. Tiesa, tebuvo 2 centrinės Maskvos programos ir viena lietuviška, daug propagandinių laidų, vienas dažniausiai jau atmintinai žinomas filmas per dieną. O ir televizijos programos b8davo transliuojamos tik nuo 18 iki 24 valandos, nes nėr čia ko.
- Galėjai laisvai keliauti po didžiąją tėvynę nesikeisdamas valiutos ir taip nors iki paties Sibiro. Tik aišku, kuo toliau į SSRS gilumą, tuo mažiau ko nors nusipirkti.
- Visi jautė, kaip gyvenimas kasdien ėjo vis geryn ir geryn, palyginus su tamsiais buržuaziniais laikais, tad visi tikėjo šviesesniu rytojumi :)
- Kai limonado bambalis kainuodavo keturias kapeikas tai benzinas kainuodavo kokias dvi kapeikas. Hmmm... Neatsimenam nei limonado po 4 kapeikas, nei benzino po 2...
- Vilniaus Vingio parke būvojo siaurukas, kuriuo kažkokie proftechų moksleiviai turėdavo vežioti anglis iš stoties į Vilniaus elektrinę, tuo pačiu ir krovikais padirbėdami. Vienok per šventes tas siaurukas būdavo demonstruojamas, kaip didelis rūpestis jaunąja karta - vaikų geležinkelis.
- Numirus kokiam valdžios šului, kaip kad Leonidas Brežnevas ar Jurijus Andropovas, nereikėdavo į darbą ir į mokyklą. Todėl visi labai džiaugdavosi kiekvieno genseko laidotuvėmis.
- Nebuvo AIDS ir panašių bacilų, dėl vienos priežasties - niekas apie tai neskelbdavo.
- Nebuvo narkomanijos - tą visi gerai žino ir prisimena.
- Buvo gaudomi atbuliokai ir lezbietės. Už homoseksualinius santykius buvo baudžiama pagal BK, tačiau pogrindinis homoseksualizmas egzistavo, įskaitant šyškų luomą, ir sudarė it kokią slaptą draugiją.
- Nebuvo visokių žmones mulkinančių aiškiaregių ir ekstrasensų, vienok pogrindyje visa tai bujote bujojo.
Karpienio minčių kampelis: Varguomenė.Šunau.ja taipogi prisimena gerus laikus prie ruso:
- Varguomenės, Šunaujos nebuvo!
- Landsbergis tada dirbo Konservatorijoj ir esą dėstė Mokslinį Komunizmą (žr. Komunizmas,Kubilizmas,Bolševizmas).
- Kažkokia Gavnolija taip pat dėstė Partškoloje komunistinę akanomiką.
- Tik Sovietinio Akademiko sūnelis Kubilius esą dėl menkų protinių sugebėjimų dirbo laboratorijoje kolbų plovėju.
- Trojnoje kainavo 30 kapeikų
- Karpienis, jei nebūtų buvęs berniukas, nebūtų turėjęs su kuo pažaisti