Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Baltijos kelias: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: Baltijos kelias – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto, panaikinusio ...)
 
(formatavimas, truputis papildymo)
1 eilutė: 1 eilutė:
Baltijos kelias – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.
'''Baltijos kelias''' – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, [[1989]] m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias [[Ribentropo-Molotovo paktas|Ribentropo-Molotovo pakto]], panaikinusio [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – [[Vilnius|Vilnių]], [[Ryga|Rygą]] ir [[Talinas|Taliną]].


Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.
Neretai Baltijos kelias įvardinamas, kaip pati grandioziškiausia [[Fluxus]] meninė-politinė akcija, ne tik pribloškusi visą pasaulį, bet išties moraliai sutriuškinusi [[SSRS]] vadovybę bei [[komunistai|komunistų]] funkcionierius.


Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Ainažiai–Pernu–Talinas.
== Kaip tai vyko ==
Žmonės į Baltijos kelią pradėjo važiuoti dar likus pusei paros iki jo, o kai kurie atvyko dar išvakarėse. Rinkosi visi, kas tik gali, norėdami parodyti visam pasauliui, kad Baltijos šalys - okupuotos, tačiau nepasiduoda net po pusės šimtmečio. Žmonių kiekiai buvo tokie dideli, ka tarp [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kaunas|Kauno]] vienu metu susidarė veik 100 kilometrų ilgio kamštis.


Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos. VDR, siekusios suvienyti Vokietijos abi dalis manifestacijos 1989 pab. – 1990 m.
Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo [[Gedimino bokštas|Gedimino bokšto]] Vilniuje per [[Ukmergė|Ukmergę]], [[Panevėžys|Panevėžį]], [[Pasvalys|Pasvalį]], [[Bauskė|Bauskę]], pro laisvės paminklą [[Ryga|Rygoje]], iki Hermano bokšto [[Talinas|Taline]]. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo [[Sovietų sąjunga|Sovietų sąjungos]], išreikšdami norą būti laisvais. Paskaičiuota, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.


Apie šį kelią Audrius Stonys ir Arūnas Matelis 1990 m. sukūrė 35:10 trukmės dokumentinį filmą „Baltijos kelias“.
Baltijos kelią organizavo [[Lietuvos persitvarkymo sąjūdis]], Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į [[Gineso knyga|Gineso pasaulio rekordų knygą]] kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu [[Vilnius]]–[[Ukmergė]]–[[Panevėžys]]–[[Pasvalys]]–[[Bauskė]]–[[Ryga]]–[[Ainažiai]]–[[Pernu]]–[[Talinas]].


2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.[[Vaizdas:Baltijos kelias.jpg]]
Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., [[1991]] m. Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos. [[VDR]], siekusios suvienyti [[Vokietija|Vokietijos]] abi dalis manifestacijos [[1989]] pab. – [[1990]] m.
 
Apie šį kelią [[Audrius Stonys]] ir [[Arūnas Matelis]] [[1990]] m. sukūrė 35:10 trukmės dokumentinį filmą „Baltijos kelias“.
 
[[2009]] m. [[UNESCO]] įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
 
[[Vaizdas:Baltijos kelias.jpg]]
 
 
[[Category:Reiškiniai]]

19:06, 1 sausio 2010 versija

Baltijos kelias – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Neretai Baltijos kelias įvardinamas, kaip pati grandioziškiausia Fluxus meninė-politinė akcija, ne tik pribloškusi visą pasaulį, bet išties moraliai sutriuškinusi SSRS vadovybę bei komunistų funkcionierius.

Kaip tai vyko

Žmonės į Baltijos kelią pradėjo važiuoti dar likus pusei paros iki jo, o kai kurie atvyko dar išvakarėse. Rinkosi visi, kas tik gali, norėdami parodyti visam pasauliui, kad Baltijos šalys - okupuotos, tačiau nepasiduoda net po pusės šimtmečio. Žmonių kiekiai buvo tokie dideli, ka tarp Vilniaus ir Kauno vienu metu susidarė veik 100 kilometrų ilgio kamštis.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Paskaičiuota, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu VilniusUkmergėPanevėžysPasvalysBauskėRygaAinažiaiPernuTalinas.

Panašios akcijos buvo rengiamos dar kelerius metus, pvz., 1991 m. Liepsnojantis Baltijos kelias – buvo deginami laužai. Panašių manifestacijų surengė ir kitos tautos. VDR, siekusios suvienyti Vokietijos abi dalis manifestacijos 1989 pab. – 1990 m.

Apie šį kelią Audrius Stonys ir Arūnas Matelis 1990 m. sukūrė 35:10 trukmės dokumentinį filmą „Baltijos kelias“.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Baltijos kelias.jpg