Aspergerio sindromas

Aspergerio sindromas - taigi tasai tikriausias autizmas, kurį kadaise aprašė toksai Hans Asperger, kuris rėmėsi Eugen Bleuler ir tyrinėjo visokius vaikų sutrikimus. Tai taip betirdamas ir atrado, kad yra netgi ne šiaip autizmas, o visiškai jau ryškus autizmo variantas, kur vaikai būna kaip ir normalūs, bet tiesiog nesugebantys suprasti kitų žmonių emocijų ir mąstymo - o todėl patiriantys labai keblių problemų. Toks negebėjimas vadinamas empatijos nebuvimu.

Kartu su negebėjimu suprasti kitų žmonių emocijų ir elgesio, pas Aspergerio sindromą turinčius žmones būna ir dar vienas požymis - elgesio šabloniškumas, pereinantis net ir į stereotipijas, kai tam tikri dalykai išmokstami daryti taip, lyg pagal programą, visiškai nuosekliai ir tiksliai, o paskui niekaip kitaip ir nesigauna.

Visas tas šabloniškumas atsiranda dėl to, kad Aspergerio sindromą turintiems žmonėms aplinkiniai atrodo kaip neprognozuojami bepročiai, kurie daro neaišku ką, todėl neaišku ko iš jų galima tikėtis. Tokioje neprognozuojamoje aplinkoje autistams telieka pasikliauti burtininkavimu - jei jau kažkoksai šabloniškas elgesys suveikė, tai taip ir reikia elgtis.

Dėl tokio požiūrio į pasaulį, Aspergerio sindromą turintys autistai gana sunkiai pramoksta bendrauti su aplinka, juda kažkaip keistai suvaržytai, truputį nevėkšliškai. Dažniausiai jie turi ir labai siaurą interesų sritį, ir kartu pomėgį kalbėti apie savo teorijas, visiškai nesuvokiant aplinkinių reakcijos.

Iš natūros tokie žmonės atrodo lyg pasižymintys nesveiku logiškumu, o kartu darantys absoliučiai durnus liapsusus visur, kur tik į argumentaciją pakliūna kažkas, kas liečia žmonių emocijas ar bendrai kokius nors požiūrius, reakcijas ir t.t.. Paprastai Aspergerio sindromą turintis asmuo kitų žmonių emocijas supranta tiktai teoriškai - pvz., kad kokie nors jausmai pas kitus asmenis yra ir kad dėl jų gali būti kažkokie poelgiai, nors kartu nesupranta išvis kas tie jausmai. Kas įdomiausia, pats Aspergerio sindromą turintis žmogus jausmus irgi turi (ir kartais gana sudėtingus, pvz., prisirišimą prie šeimos), bet vat nesugeba jų kažkaip identifikuoti, suvokti ir įvardinti.

Senais laikais šitas Aspergerio tipo autizmas būdavo kartais siejamas su heboidine šizofrenija, tad ir iki šiol kartais pasitaiko kažkokių baisokų nusišnekėjimų apie tai, kad autistai ar Aspergerio sindromą turintys yra baisiai pavojingi visuomenei ir visiškai nepataisomai baisūs asmenys, kurie tik ir laukia ką nors nužudyt.

Aspergerio sindromas yra gerokai labiau paplitęs, nei diagnozuojama - daugiau kaip pusė užkietėjusių kompiuterastų aiškiai turi Aspergerį švelniame pavidale. O kai kurie - ir visai netgi sunkiame.