Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Eugen Bleuler

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Eugen Bleuler - garsusis psichiatras, kuris buvo didelis Emil Kraepelin priešas, nes aiškino, kad šizofrenija besanti visai ne smegenų pažeidimas kažkoksai, o psichogeninis sutrikimas, išsivystantis iš neurozių, o pastarosios - išties ne kas kita, o tiktai juntamai švelnesni tos pačios šizofrenijos atvejai. O ir išvis esą šizofrenija - tai kažkokia totalinė ambivalencija tiesiog.

Eugen Bleuler kadaise buvo Sigmund Freud mokinys, ale kaip ir su kitais, čia irgi buvo istorija - Freudas sugalvojo, kad psichoanalizė visokioms psichozėms netinka, tai ir kad Bleuleris irgi netinka čia jam. Taip kad Bleuleris irgi tapo vienu iš atskalūnų, nesuderinamų su psichoanalizės tėvu.

O dar Bleuleris liaudyje būna vadinamas Broileris, nes kitaip jo pavardę ištarti beveik neįmanoma.


Eugen Bleuler darbai

Garsiausias šis psichiatras yra tuo, kad vis norėjo neigti šizofreniją, o tam kad ją paneigtų, sugalvojo, jog negalima sakyti dementia praecox, nes tai ne demencija, o tam tikras paciento norų, minčių, jausmų ir pan. byrėjimas, t.y., schizma, kitaip tariant - skilimas. Taip jis ir pavadino tą sutrikimą - schizophrenia. Bet paradoksaliu būdu gavosi, kad niekas apie jokius tenai dvasingumus neklausė ir kiti psichiatrai nusprendė, kad šitas dvasines problemas geriau gydyti lobotomija, elektrokonvulsine terapija ir neuroleptikais, nes taip paprasčiau ir galima apsieiti be visokių ten absurdiškų humanizmų.

Eugen Bleuler rėmėsi prielaida, kad net ir sunkias psichikos ligas galima tirti, taikant Froido metodus - ir analizuojant pacientų mąstymą, ir tų sutrikimų priežastis. Taip betirdamas, jis atrado, kad negatyvizmas negali būti jokiu šizofrenijos požymiu, nes tai nesąmonė kažkokia, kurios niekas negali apibrėžti kaip nors kitaip, kaip "bloga nuotaika, dėl kurios išsivysto paciento demencija". Užtat Bleuler atrado kitą dalyką: kad ne bloga nuotaika ir ne kokie nors nuotaikos sutrikimai, o tam tikra asmenybės disociacija, byrėjmas įvairiais atžvilgiais, prarandant ir kokius nors loginius, ir emocinius, ir dar kokius nors ryšius tarp minčių.

Bet čia iškart turime pasakyti, kad Eugen Bleuler su savo humanistinėmis nesąmonėmis aiškiai susimovė, nes nors ir norėjo įrodyti, kad šizofrenija yra dėl psichogeninės kilmės, išties jis tik įrodė, kad neurozės yra ne kas kita, o tiktai vangioji šizofrenija arba netgi latentinė šizofrenija, todėl čia ir atsirado patvirtinimas bei įrodymas, kad teorija apie visuotinę degeneraciją yra teisinga, o neurozes galima gydyti, taikant elektrokonvulsinę terapiją.

Todėl jeigu jūs galvojate, kad šizofrenija yra psichogeninės kilmės, tai jau įrodymas, kad pas jus yra paranojiniai kliedesiai, o tai reiškia, kad jūs ligonis ir jus reikia gydyti. Patys žinote, kaip.

Ai, dar beje, šitas Eugen Bleuler ir autizmą išrado, tai su tuo autizmu irgi iki šiolei niekas neaišku, nes tas autizmas šiais laikais visai ne toks. Originalus Bleuler autizmas dabar vadinamas kaip schizotipinis asmenybės sutrikimas, o tai, kas dabar vadinama autistiniu spektru - tai su tuo Bleulerio autizmu neturi nieko bendra.


Eugen Bleuler schiizofrenijos konceptas

Labai paprasta ir žymiai švaresnė yra Eugen Bleuler sukurta schizofrenijos koncepcija, kur vietoje didžiulių rinkinių iš neaišku kokių požymių, yra tiesiog keturi esminiai bruožai, kuriems esant, ir atsiranda schizofrenija. Čia taip vadinamos keturios Bleulerio A:

  • Asociacijos, kurios ima byrėti, trūkinėti, irti, nykti ir skilinėti - todėl paciento mąstymas ima darytis nerišlus
  • Ambivalencija, nuo kurios viskas ir prasideda, nes pacientas neapsisprendžia dėl nieko
  • Afektas, kuris sutrikęs, neadekvatus arba nunykęs - todėl paciento nuotaikos nelabai normalios
  • Autizmas, dėl kurio pas pacientą šiaip kažkas nesisieja ir nesibendrauja normaliai

Taigi, jei vat šitie keturi požymiai yra, tai jau ir randasi ankstyvoji šizofrenija, kuri paskui ima vystytis vis labiau ir labiau. Visgi reikia pasakyti, kad kiti autoriai visą reikalą dar labiau redukuoja. Štai pvz., kitas toksai žymus psichiatras Josef Parnas savo darbuose parodė, kad autizmas kaip simptomas čia perteklinis, nes pažeistos asociacijos, ambivalencija ir afektas iš esmės ir sudaro autizmą.

Dar kiti autoriai ištisais būriais akcentuoja, kad sutrikęs afektas yra ne kas kita, kaipo sutrikusių asociacijų ir ambivalencijos pasekmė, paprasčiausiai užkabinanti ryškiau matomą dalyką - emocinę paciento sferą. Tačiau afekto sutrikimas - tiesiog emocinės ambivalencijos bei sutrikusių emocinių asociacijų rezultatas.

Kaip kurie kiti autoriai, ypač Sigmund Freud vėliau akcentavo, kad išties tai čia viskas yra asociacijos ir ambivalencija: kiekvienas dalykas siejasi žmogui su kokiais nors kitais dalykais (tai ir yra asociacijos), bet kartais tos sąsajos byra, nes prieštaraujantys dalykai kažkaip tarpusavyje susikerta (tai ir yra ambivalencija).

Taigi, galutiniame rezultate gauname visai išgrynintą modelį - yrančios asociacijos ir ambivalencija. Taip trijų rūšių giluminė ambivalencija (emocinė, valios ir intelekto) fragmentuoja paciento sąmonę bei sukuria visą kitą matomą simptomatiką.


Ambivalencija ir disociacija kaip simptomai

Čia akivaizdu, kad labai smarkiai supaprastinti galima visą diagnozavimą, o ir kartu paaiškinti daugelį reiškinių, ypač kai dar simptomatika nėra labai ryški, nes iškart galim sudaryti kokią nors lentelę, į kurią sudedame visus tuos disociacijos (asociacijų praradimo) ir ambivalencijos požymius, o tada ir gaunasi dominuojantis simptomas. Paskui telieka tik pridėti stiprumo lygį - jei sakysim, kad sutrikimas silpnas, tai reiškia, kad asmenybės tipas toksai, o jei stipresnis - tai jau ir psichopatija, o jei dar labiau - tai neurozė, o kai visai jau smarkiai - tai kokia nors psichozė.

Čia šitoje lentelėje galime pažiūrėti, kaip dominuojantys simptomai keičiasi: kur pliusai - tenai pozityvi simptomatika įvairiais pavidalais, o kur minusai - tenai negatyvi simptomatika irgi įvairiais pavidalais. O kur žvaigždutės - ten visokia kaita tarp pozityvių ir negatyvių. O kur nieko nėra - tenai simptomai nelabai būtini, nes gali ir nesireikšti.

Valia Intelektas Afektas
Parafreninė schizofrenija + + +
Paprastoji schizofrenija - - -
Hebefreninė schizofrenija - - *
Paranoidinė hebefrenija - + *
Katatoninė schizofrenija * -
Paranoidinė schizofrenija + +
Heboidinė schizofrenija -
Paranojinė schizofrenija +
Schizoafektinis sutrikimas + *
Cirkuliarinė psichozė *

Kaip matome, toje lentelėje daug galima minusiukų ir pliusiukų pridėlioti, ir pagal tai visos neaiškią kilmę turinčios psichikos ligos galėtų būti suklasifikuotos. Plius dar būtų galima įvertinti ir stiprumą. Taip iškart dingtų visokia mistika su absoliučiai neaiškiomis ir niekam nesuprantamomis diagnozėmis.

Tiktai vat viena problema yra: šitoksai klasifikavimas yra paremtas psichologiniais dalykais, o tai reiškia, kad šizofrenija gaunasi kaip ir pagydoma, o negana to - pagydoma dar ir be vaistų. O tai reiškia, kad visai šitai ne ligos kokios nors. Ir be to, juk didysis Emil Kraepelin, o taip pat ir žymusis Akademikas Snežnevskis aiškiai pasakė: šizofrenija nepagydoma ir tasai nepagydomumas ir yra esminis šizofrenijos požymis.