Antrojo pasaulio valstybės

Antrasis pasaulis arba antrojo pasaulio šalys - tai tos Trijų pasaulių valstybės, kurios nėra demokratiškos ir labai turtingos, bet visgi bent kažkaip sugeba užsitikrinti minimalią socialinę gerovę, išsilavinimą, sveikatos apsaugą ir panašiai.

Pagal Trijų pasaulių modelį, klasikinės antrojo pasaulio valstybės buvo SSRS, visas Varšuvos pakto šalys, taip pat dar Jugoslavija, o taip pat kai kurios SSRS kontrolę gavusios valstybės, kaip Kuba. Tradiciškai antras pasaulis būdavo tas, kur šiokios tokios socialinės garantijos yra, tačiau kartu yra ir diktatūra, o demokratija niekaip neegzistuoja.

Kadangi Sovietų Sąjunga subyrėjo, bet tuo tarpu labai išaugo Komunistinė Kinija, o normalesnės Europos valstybės persijungė prie Vakarų, ilgainiui antrojo pasaulio šalių apibrėžimas gerokai pasikeitė - čia dabar yra šalys, kurios ekonomiškai nėra visiškai stabilios arba turi diktatūras, ar tiesiog smarkiai netenkina kažkurių pirmojo pasaulio šalių kriterijų - t.y., Rusija, Kinija, Baltarusija, Ukraina, Serbija, Turkija ir panašiai.

Skirtingai, nei senais laikais, dabar antrojo pasaulio šalys sunkiai apibrėžiamos - tai, iš esmės, tokios valstybės, kur kažkaip dar įmanoma gyventi, bet kažkas yra smarkiai negerai. Tiek negerai, kad visgi tenai gyventi nelabai norisi, o labiau norisi išvažiuoti į kažkur kitur.

Savo laiku, vos stodama į Europos Sąjungą, ir Lietuva dar buvo aiški antrojo pasaulio valstybė. Tačiau praėjus porai dešimtmečių jau antrojo pasaulio šalimi vadinti nesigauna - mes esame stabiliai pirmo pasaulio šalis, ir dargi toli gražu ne paskutinėse vietose, o greičiau jau kažkur arčiau vidurio.