Šizofrenijos diagnostika

Šizofrenijos diagnostika yra tam, kad nediferencijuota šizofrenija būtų išaiškinta, sudiferencijuota ir suklasifikuota, o tokiu būdu bet kuris psichikos sutrikimas būtų perdiagnozuotas, suteikiant jam šizofrenijos diagnozę.

Diferencijuojant šizofreniją, pirmiausiai pacientui yra diagnozuojama šizofrenija, o paskui, diferencinės diagnostikos būdu, yra išskiriamos šios šizofrenijos formos:

• Pacientas judrus, linksmas, linkęs bendrauti - tai hebefreninė šizofrenija
• Pacientas nejudrus, nelinksmas, nelinkęs bendrauti - katatoninė šizofrenija
• Pacientas normalus, bet kalba nesuprantamus dalykus, atrodo sveikas - paranoidinė šizofrenija
• Pacientas normalus, kalba lyg ir suprantamus dalykus, atrodo sveikas - paranojinė šizofrenija (pirminė paranoidinės šizofrenijos forma)
• Pacientas normalus, nėra jokių aiškių psichikos sutrikimo požymių, kurie leistų priskirti jį kažkuriai kitai šizofrenijos formai - tai paprastoji šizofrenija
• Pacientas normalus, jokių psichikos sutrikimų požymių nesimato, bet gaunasi prikibti prie kokių nors smulkmenų - vangioji šizofrenija (gali būti diagnozuojama, kaip šizotipas)

Be aukščiau išvardintų šizofrenijos variantų, išimtiniais atvejais gali būti skiriamos papildomos, specializuotos diagnozės, tiksliau nusakančios kai kurias būsenas:

• Pacientas padarė kažkokių grubių nusikaltimų, atrodo, kad yra kriminalinis - heboidinė šizofrenija
• Pacientas gavo gydymą neuroleptikais, bet nuo jų staigiai susirgo malignatiniu neuroleptiniu sindromu ir numirė - febrilinė šizofrenija
• Pacientas kažkodėl netikėtai ėmė ir pasveiko, nors nesupratom kodėl - rezidualinė šizofrenija

Visokiems sudėtingesniems atvejams yra ir diferencialinė diagnostika, kuri leidžia diagnozuoti sudėtingesnius atvejus, jei jau nepavyko kažkaip paprastai.