Lietuvių liaudies posakiai

Lietuvių liaudies posakiai - tai anasai folkloras irgi tautosaka, katrą dažnas VLKK veikėjas ar šiaip koks degeneratas išu bažnyčios norėtų paneigti, esą tai kokia tais svetima įtaka, gi tuo tarpu tikri lietuviai į akis jumei pasakytų, kad keikimės lietuviškai, nes išimtinai lietuviški keiksmažodžiai yra patys vulgariausi posakiai ateina ne iš rašytojų lūpų, o iš žilos senovės ir kaimietiškos, pagoniškos liaudies išminties.

Ir bene garsiausiai pagarsėjo bandymas lietuviškus posakius surinkti, katrą anoksai Vincas Krėvė-Mickevičius darė, tai iš ano bandymo pavyzdžiuis tokių posakių yra atėję, o ir šiaip vat paieškojus visokių įdomybių atrast galima:

• Abu mergą pisom, vienas bėdą tempk
• Adata pyzdos neužkimši
• Apsigavo, kaip merga, bybio paragavus
• Apsimyžo, kaip merga, berno čiupinėjama
• Arklį pardavęs, bybiu žemės nesuarsi
• Aukščiau bybio neiššoksi
• Baidosi, kaip sena merga bybio
• Bijo merga vaiką pasigauti, bet nori bybio paragauti
• Bandė kiškis kumelę pisti
• Davatkauna, kol bybio neparagauna
• Didelis, kaip eržilas, o bybys - kaip katino
• Dyka duona šikną drasko
• Durniui ir šūdas už pyragą
• Eina, kaip bajoras, kelnes prišikęs
• Geram žmogui šūdo neskauda
• Kai išsižioji - šikna per koserę matos
• Pasikėles, kaip šūdas ant šakių
• Vyras kaip ąžuolas, bet kiaušiai - kaip giliukai
• Adata ne bybis - mergos nepadursi
• Bybys - ne ožys, šienu nepašersi

O štai dar visokiausių posakių, kuriais turėtų užsiimti Marija Aušrinė Pavilionienė beigi visokie tolerastai, bo tai kaip tais skirta vaginalinės konstitucijos asmenims niekinti:

• Boba – ne žmogus, velnias – ne gegutė
• Bobos protas už šunšūdį lengvesnis
• Boba, merga ir velnias – vieno velnio vaikai
• Bobos mušimas – sviestu tepimas

Nors te anoks Darius Pocevičius bando įteikti, kad tai demonstruoja ryškų patriarchalinį mentalitetą, bet artik tai realiai ne parodo beviltiškos kovos prieš matriarchalinę priespaudą?

Na apie visokius posakius adresuotus žydomasonų sąmokslui net neminėsime, nes pats toks sąmokslas tėra absoliutus prasimanymas.

Vienok tai tik visame gražume parodo, kad lietuvių tauta tėra nusmuktkelniai ksenofobiniai provincialai, tad būtina kurti naujus korektiškus lietuvių liaudies posakius ir diegti juos nuo mažų dienų darželiuose irgi mokyklose.