Lietuvių liaudies posakiai

Lietuvių liaudies posakiai o taip pat gi ir lietuviškos patarlės bei priežodžiai' - tai anasai folkloras irgi tautosaka, katrą dažnas VLKK veikėjas ar šiaip koks degeneratas išu bažnyčios norėtų paneigti, esą tai kokia tais svetima įtaka, gi tuo tarpu tikri lietuviai į akis jumei pasakytų, kad keikimės lietuviškai, nes išimtinai lietuviški keiksmažodžiai yra patys vulgariausi posakiai ateina ne iš rašytojų lūpų, o iš žilos senovės ir kaimietiškos, pagoniškos liaudies išminties.

Netiesa, kad liaudiškuose posakiuose esantys negražūs žodžiai kaip tai gadina kalbą, nes jie atvirkščiai - tą kalbą padaro natūralesne, kad ir kokia prišikta anoji bebūtų. Tai be abejonės, kad visokie faliniai simboliai čia lenda iš visų galų į vaginalinius simbolius.

Ir bene garsiausiai pagarsėjo bandymas lietuviškus posakius surinkti, katrą anoksai Vincas Krėvė-Mickevičius darė, išleidęs ir knygą, kuri vadinosi "Patarlės ir priežodžiai. Kauno Universiteto Humanitarinio fakulteto tautosakos komisijos leidinys, 1934", tai iš ano bandymo pavyzdžiuis tokių posakių yra atėję, o ir šiaip vat paieškojus visokių įdomybių atrast galima. O vėliau dar buvo išleistas ir kažkoksai palyginimų žodynas, tai ir tenai irgi buvo gerų. Tai čia Pipedija jums siūlo visiškai rinktinius:

• Abu mergą pisom, vienas bėdą tempk
• Adata pyzdos neužkimši
• Apsigavo, kaip merga, bybio paragavus
• Apsimyžo, kaip merga, berno čiupinėjama
• Arklį pardavęs, bybiu žemės nesuarsi
• Aukščiau bybio neiššoksi
• Baidosi, kaip sena merga bybio
• Bijo merga vaiką pasigauti, bet nori bybio paragauti
• Bandė kiškis kumelę pisti
• Ūžė miškas, ūžė šilas, verkė merga - kūšis žilas
• Vienu šiknu bezda (t.y., susigiedoję labai)
• Adata ne bybis, ja mergos nepradursi
• Aimanuoja, lyg jai adata, o ne bybiu būtų pizė pradūrę
• Apsigavo kaip merga bybio paragavus
• Arklį pardavęs, bybiu žemės neišarsi
• Atsisveikino kaip bybys su kūšiu - iki pirmos nakties
• Baidosi, kaip sena merga bybio
• Baidosi merga vaiką pasigauti, bet norisi bybio paragauti
• Bybys ne adata, o ką pradūrė, neužgis
• Braunasi, kaip bybis kūšin
• Davatkauna, kol bybio neparagauna
• Didelis, kaip eržilas, o bybys - kaip katino
• Dyka duona šikną drasko
• Durniui ir šūdas už pyragą
• Eina, kaip bajoras, kelnes prišikęs
• Geram žmogui šūdo neskauda
• Kai išsižioji - šikna per koserę matos
• Pasikėles, kaip šūdas ant šakių
• Vyras kaip ąžuolas, bet kiaušiai - kaip giliukai
• Adata ne bybis - mergos nepadursi
• Bybys - ne ožys, šienu nepašersi

Ir čia dar daugiau pasakymų, kad jau maža nepasirodytų:

• Aina ponia per dvarų su šimtu suknelių, kap papucia vėjas - subinė matyc
• Aisiu! - Nuveisi tu staciu galvu rūron!
• Aš iš mažo papratau - išsimyžis nukratau
• Bėginėja kaip dilgėlių klynan gavęs
• Bybys ne mietas - į tvorą neįsmeigsi
• Biednas, biednas - ir šikna iž dzviej kavalkų
• Biruta, kas ty tavo kruta?
• Mįslė: Bobos žiba, dziedo karo (šulinys su svirtimi - nuo svirties karo, bet į šulinį pažvelgus, matosi žibantis vanduo)
• Cik apmyšc ir pakurc!
• Cik karvės skūron inkišc ir bulium užlaisc!
• Cik užmetu kelnes ant lovos - ir vėl vaikas!
• Čiupinėja kaip aklas pautus
• Čiupinėjasi kaip boba aplink kuodelį (ta prasme, kaip boba per kūšį sau smauko)
• Dalykas tokis - išsišikai ir stokis!
• Nepažinsi mergos smoko, kol neužversi undaroko (nežinosi mergos skonio, kol jos sijono nepakelsi)
• Durnam daiktui ir pautai zvanas
• Dzirba - net šikna virba
• Ėja bobas karvių melžt, ir sutika jautį, čiupa jaučiui už mašnos - jautis jemia bliauti
• Ėja boba raut ridikų, rada tupintį mužikų, ta mužiką kur tupėta - pilna krūva pritepėta
• Geram žmogui šūdo neškada
• Geriau numirc nei su juo nuvirsc
• Glostyk ožio pautus, pieno gausi
• Grabas šiknon stuksi
• Graži kap kiaulė darži
• Inkišk šiknon liežuvį - išsitrauksi žuvį
• In kų tu panašus? - Pats in savi, šikna in tavi!
• Ir atbėga vaikų būris pažiūrėt kap mergų rūrys
• Išsiplėtoj kap karvė an lado
• Išgerk kūmai, išgerk kūmai, kad per šiknų rūktų dūmai!
• Kad tau grausmas ir perkūnas koks nelygus mergas kūnas, dabia kalnas ir dabiala, toj dabėj maža skylala
• Kap paėmė bobų striokas, net nusmuko undarokas
• Kūdas, ale pautų - bliūdas!
• Mergyc mergyc, kas tavo matyc? Du papu krūcinėj, dvi skylės šikinėj - viečna ubagė!
• Mes, mes trys sasutės, visų trijų skyli putės
• Mes, mes trys bralukai, visų trijų kap kuolukai
• Noriu myšc - kap cveku dura
• Nedainuok valgydamas - šikantį kas užais
• Nei sulopyt, nei susiūc, nei su tokiu skyli būc...
• Nuo likimo ir nuo šikimo nepabėgsi - likimas lemia, šikimas remia
• Oi jūs bernai besarmacai, ką jūs darot mergai stacai!
• Pirdauna kap kumelys
• Sėskis, tegu nekaro
• Skauda galvų ir krūcinį ir skylukį apacinį
• Mįslė: Stovi ponia su placiu, atėj ponas su stacu, padėkdzie varysiu! (stovi valtis, atėjo kažkas su irklais)
• Šūdo gysla (atseit kas tai labai liesas yra)

Ir papildomai dar visokių čia šiaip pasakymų gražių jums irgi iš liaudies:

• Šokit mergos po sapcynias, muškit papais in lancynas, šokit mergos ir po tris, muškit papais in duris
• Šoko dziedas, šoko boba, ir nutrūko dziedo voga. Oj bobuce, kas daryc, kap toj voga prikabyc? Reikia siūlo špagacinio ir pririšcie prie kiaušinio.
• Šoko Petras ir Matildė, Petras perdė, o ji cildė
• Šuva šiko ir suriko, pusė šūdo šiknoj liko
• Tėvas artojas, dukra artistė, pakėlus kojų rodo kur piscie
• Trys mergytės, šeši papai, čiupinėjo trys kacapai
• Tų, kas valgo lašinių, bybis būna kaip žmonių

O štai dar visokiausių posakių, kuriais turėtų užsiimti Marija Aušrinė Pavilionienė beigi visokie tolerastai irgi feministės, bo tai kaip tais skirta vaginalinės konstitucijos asmenims niekinti:

• Boba – ne žmogus, velnias – ne gegutė
• Bobos protas už šunšūdį lengvesnis
• Boba, merga ir velnias – vieno velnio vaikai
• Bobos mušimas – sviestu tepimas

Nors te anoks Darius Pocevičius bando įteikti, kad tai demonstruoja ryškų patriarchalinį mentalitetą , bet artik tai realiai ne parodo beviltiškos kovos prieš matriarchalinę priespaudą?

Na apie visokius posakius adresuotus žydomasonų sąmokslui net neminėsime, nes pats toks sąmokslas tėra absoliutus prasimanymas.

Vienok tai tik visame gražume parodo, kad lietuvių tauta tėra nusmuktkelniai ksenofobiniai provincialai, tad būtina kurti naujus korektiškus lietuvių liaudies posakius ir diegti juos nuo mažų dienų darželiuose irgi mokyklose.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.