Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Bankininkystė

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bankininkystė - ana gi toksai verslas, kur paimi indėlius iš vienų, padalini paskolas kitiems ir taip iš tų procentų ir gyveni, o jei dar pinigų pritruks, tai paskolas galima išsiduoti sau ir tada jas kur nors galima persivesti į ofšorus, bet gi taip daro tiktai tie bankai, kurie gal ir nėra labai patikimi, nes tokių valdžia neleidžia, o žmonės labai keikia.

Tai žinoma, kad iš svetimų indėlių savo reikalams paskolas suvartoti ir paskui iš savo paties banko neturėti jokių pretenzijų - tai labai patogus verslas, ti paskui ima šaukti visi, kad pinigus pavogė vagys, kokią nors krizę sukėlė ar bankų griūtį. Todėl čia nevertėtų šito dalyko vertinti blogai, nes labai daug bankų tuo užsiima, todėl jei koks nors vienas ar kitas bankas kažko prisidirbo, tai dar nereiškia, kad čia yra blogai ar kad bankininkai kažką apsuko.

Todėl žymūs specialistai žino, kad pinigai yra toksai reikalas, kur būtinas subtilus priėjimas, o visokius bukapročius, kurie nenori grynųjų laikyt namie, o neša juos į bankus, reikia globoti ir pinigus iš jų darytis taip, kad tie ne tik nesuprastų, bet net ir dėkingais liktų, galvodami, kad banke laikydami santaupas, liks saugūs.


Bankininkystės metodai

Bankininkystė, kaip jau minėjome, yra subtilus dalykas, todėl visi tie pinigų uždirbimo metodai, kurie neša didžiausius pelnus, yra laikomi ganėtinai paslaptyje, kad eiliniai žmonės nesuprastų, nes jei suprastų, tai laikytų pinigus namie.


Bankų uždarbis, indėlius paverčiant paskolomis

Štai kaip bankas gamina pinigus vien dėl to, kad didžiąja dalimi pinigai guli bankuose, o ne pas paprastus žmones kišenėse:

  • Prireikė Jonui pinigų, bankas ir sako: o davai mes tau Jonai duosim paskolą. Jonas sutinka, jam gerai.
  • O štai Petras užsidirbo daug, o bankas jam ir sako: o davai tu Petrai padėk mums į sąskaitą depozitą, o mes tau procentus mokėsim. Petras sutinka, jam irgi gerai.
  • O tada ima ir duoda bankas Petro pinigus Jonui.
  • O Jonas, gavęs pinigus, nueina pas Petrą ir nusiperka prekių, taip Petras gauna vėl pinigų, kuriuos padeda į banką.
  • O bankas tada iš Jono sumokėtų procentų apmoka dar ir Petrui procentus, taip nieko nedaręs, palikdamas praturtėjusiu.


Bankų uždarbis, pinigus gaminant iš oro

O bet tai gi juk nieko, nes čia tiktai bankai taip pasakoja, kad jų biznis toks. O išties tai viskas kitaip:

  • Petras gamina prekes, o Jonas jų nusipirkt negali, nes irgi gamina prekes, bet neturi pinigų. O Petras negali nusipirkti Jono prekių. Trumpai tariant, reikia pinigų, nes valstybė leido tik už pinigus pirkt.
  • Čia ir ateina bankas pas abudu ir sako abiems: o davai mes jums duosim paskolas. Taip jūs turėsit pinigų ir nusipirkt galėsit.
  • Taigi, Petras ir Jonas paima po paskolą iš banko, nusiperka vienas iš kito prekių ir tik lieka bankui skolingi procentus.
  • O bankui kas? Jis Petro paskolą padengia su Jono paskola, o Jono paskolą padengia su Petro paskola ir dar gauna procentus.

O tai čia manot viskas? Ogi nei velnio ne viskas, nes bankas taip įvykdo pinigų leidybą, iš oro padarydamas pinigų, kurie verti tiek, kiek Petrui ir Jonui suteiktos paskolos!

Kai kurių bankų uždarbis, išduodant paskolas sau

Tai čia aukščiau paminėjome metodus, kurie yra gražūs, dėl to juos valdžia toleruoja, o Lietuvos Bankas jų nebaudžia. Tačiau kai bankai yra niekieno rimtai neprižiūrimi, o ir prižiūrėti taip, kad nesąmonių nepridirbtų - taigi išties beveik neįmanoma, tai daugelis bankų labai susigundo greitesnėmis uždarbio shcmemomis. Vat pavyzdžiui:

  • Atėjo į banką indėlininkai, padėjo pinigų į indėlius
  • Tada bankininkai apsižiūrėjo, kad jiems irgi reikia pinigų
  • Tada bankininkai išdavė paskolas sau, niekaip neįkeisdami jokio turto ir negaudami garantijų
  • O galų gale paaiškėja, kad tie, kas skolingi - tai jau seniai neegzistuojančios įmonės, kurios buvo kokiame nors Haityje ir seniai užsidarė
  • Taip niekas lieka nekaltas, o bankas viską nurašo į nuostolius

Tai čia teisybės dėlei visgi turime pridurti, kad investiciniai fondai lygiai taip pat daro panašius fokusus kartais.


Taip vat žmonės iš tų procentų ir gyvena.