Pipedija

UNIX: Skirtumas tarp puslapio versijų

UNIX (žiūrėti kodą)

00:08, 17 spalio 2022 versija

1 322 pridėti baitai ,  00:08, 17 spalio 2022
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
'''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga!
'''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma!


Tai užtat jei kas nors tą UNIX žino, tai akivaizdžiai arba [[hakeris]], arba [[adminas]], arba šiaip koks nors nupezęs senis, prisimenantis [[Brežnevas|Brežnevo]] laikus... Dar kiti prisimena ir kokius tai karus, kurie kadaise vyko tarp [[BSD]] ir [[System V]], nors dabar jau šitie pavadinimai yra tapę beprasmiais žodžiais, nes niekas tokių OS nebevartoja senų seniausiai.
Tai užtat jei kas nors tą UNIX žino, tai akivaizdžiai arba [[hakeris]], arba [[adminas]], arba šiaip koks nors nupezęs senis, prisimenantis [[Brežnevas|Brežnevo]] laikus... Dar kiti prisimena ir kokius tai karus, kurie kadaise vyko tarp [[BSD]] ir [[System V]], nors dabar jau šitie pavadinimai yra tapę beprasmiais žodžiais, nes niekas tokių OS nebevartoja senų seniausiai.


Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias:
O tai čia gi kaip paklausėm [[kompiuterastai|kompiuterastų]], tai jie durniais mus išvadino ir paaiškijo, kad UNIX adminai du kartus daugiau pinigų uždirba, nei [[Windows]]! Ir kad pasirodo visas internetas irgi ant UNIX visokių padarytas ir be šito daikto neveiktų! Ir dargi labai mus čia nustebino, kad pasirodo [[MacOS]] besąs irgi kažkoksai sušiktas [[UNIX]], o visai ne [[Vimdozė]] kokia!
* [[AIX]]
* [[Solaris]]
* [[SunOS]]
* [[OpenBSD]]
* [[FreeBSD]]
* [[NetBSD]]
* [[Linux]]
* [[QNX]]
* [[Lunix]]
* [[IRIX]]
* [[Xenix]]
* [[Minix]]
* [[MacOS-X]]


O tai čia gi kaip paklausėm [[kompiuterastai|kompiuterastų]], tai jie durniais mus išvadino ir paaiškijo, kad UNIX adminai du kartus daugiau pinigų uždirba, nei [[Windows]]! Ir kad pasirodo visas internetas irgi ant UNIX visokių padarytas ir be šito daikto neveiktų! Ir dargi labai mus čia nustebino, kad pasirodo [[MacOS]] besąs irgi kažkoksai sušiktas [[UNIX]], o visai ne [[Vimdozė]] kokia!
== Visokie seni bajeriai apie UNICS ==
Labiausiai užkietėjusius ir visai jau nesveikus UNIX fanus galima atpažinti, pagal tai, kad jie neretai vietoj žodžio "UNIX" rašo "UNICS". Tai susiję su kažkokiom senom istorijom, kai dar buvo [[Multics]], o jos supaprastinta versija vadinosi UNICS. Štai iš tos UNICS ir atsirado UNIX.


Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]].
Tai jau kai žmogus parašo "UNICS", tai jo galima drąsiai klaust, kaip konfigūravosi koks nors [[UUCP]] ant kokios nors [[IRIX]], o tas tada ims apsiputodamas aiškint, kad esi [[lameris]] ir nežinai, koks geras tas IRIX buvo, nes ten nereikėjo jokio UUCP. Tai tada išsyk galima paklausti apie tai, kaip meilas veikė, jei jo nebuvo. Tai puikus būdas momentaliai užtrolinti visiškai senus ir užkietėjusius kompiuterastus iki būsenos, kai jie tiesiog purtytis ima.




38 eilutė: 26 eilutė:
** Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., [[KDE]], [[GNOME]], [[CDE]] ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas
** Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., [[KDE]], [[GNOME]], [[CDE]] ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas
** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo.
** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo.
== UNIX failų sistema ==
Įvairiose UNIX sistemose naudojamos skirtingos failų sistemos, pagal poreikį. Viena iš klasikinių - UFS (Unix File System), kurią palaiko praktiškai visos UNIX ar [[Linux]] versijos. Ta sistema pasižymi visai normaliu našumu ir gana neblogu pertekliniu patikimumu, tačiau kiekvienas gamintojas ją yra savaip modifikavęs, tad kiek UNIX variantų, tiek ir šios failų sistemos variantų, ir daugelis iš jų jau tarpusavy ne visai susiderina.
Be UFS, yra ir krūva kitų failų sistemų, sukurtų specialiai įvairioms didesnėms UNIX versijoms ar šiaip specifiniams poreikiams. Daugelis iš jų pasižymi kokiais nors ypatingais gebėjimais - pas vienas gaunasi perteklinis patikimumas, pas kitas - kokius porą kartų didesnis duomenų perdavimo greitis, pas trečias - dar kokios nors galimybės.
Kitaip tariant, čia nėra kaip su [[Windows]], kur arba kažkokia [[FAT]], arba [[NTFS]]. Čia tų sistemų yra gyvas galas. Va kažkiek populiariausių:
* UFS (Unix File System) - klasikinė UNIX failų sistema, palaikoma praktiškai visų rūšių UNIX sistemų, netgi labai senų, tiesa, su išlygomis ir modifikacijomis
* ext2 - klasikinė [[Linux]] failų sistema, būdavo senose Linux versijose
* ext3 - atnaujinta, žurnalizuojanti failų sistema, naudojama daugumoje dabartinių [[Linux]] sistemų
* ext4 - dar labiau atnaujinta Linux failų sistema, kuri dar nelabai naudojama
* Btrfs - [[Oracle]] sukurta failų sistema, skirta duomenų bazių serveriams, kur gali būti faktiškai neribotos duomenų apimtys ir nuolat papildomi ar kaitaliojami diskai ar poreikis duomenų atstatymui į kadaise buvusią būseną. Naudojama didelėms duomenų saugykloms.
* HAMMER - [[DragonFly BSD]] sistemoms skirta didelio našumo 64 bitų failų sistema, kuri tipo reklamuojama, bet niekas ja kol kas per daug netiki.
* JFS (Journaled File System) - klasikinė žurnalinė failų sistema, sukurta [[IBM]] ir pradžioje skirta [[AIX]] sistemoms, itin didelio patikimumo.
* VFS (Veritas File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Hewlett Packard]] ir naudojama [[HP-UX]] sistemoms, turinti nemažai visokių papildomų galimybių.
* ZFS (Zetabyte File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Sun Microsystems]], naudota [[Solaris]] sistemoms ir pasižymėjusi faktiškai neribotais valdomų duomenų kiekiais
* XFS (X File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Silicon Graphics]], naudota [[IRIX]] sistemose ir pasižymėjusi iki šiol niekieno neprilygtu, nenormaliu darbo greičiu (tiesa, neatspari elektros dingimams).
Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės.




99 eilutė: 67 eilutė:
Iš esmės, normalus UNIX sistemų [[adminas]] šituos visus katalogus turi žinoti daugmaž atmintinai ir juose susigaudyti, nes kitaip bus jovalas. Tai todėl, kai paskui adminas pamato kokią nepažįstamą OS ir joje pamato tokius katalogus, tai jau išsyk būna aišku, kad ta OS yra akivaizdžiai UNIX ir kad tenai bus koks nors [[shell]] ir, deja, baisusis editorius [[Vi]].
Iš esmės, normalus UNIX sistemų [[adminas]] šituos visus katalogus turi žinoti daugmaž atmintinai ir juose susigaudyti, nes kitaip bus jovalas. Tai todėl, kai paskui adminas pamato kokią nepažįstamą OS ir joje pamato tokius katalogus, tai jau išsyk būna aišku, kad ta OS yra akivaizdžiai UNIX ir kad tenai bus koks nors [[shell]] ir, deja, baisusis editorius [[Vi]].


== Įvairios populiarios UNIX tipo sistemos ==
Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias:
* [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių
* [[Solaris]] - viena iš geriausių, bet senokai apstota labiau tobulinti, [[Sun Microsystems]] kūrinys
* [[SunOS]] - senesnė iš [[Sun Microsystems]] operacinių sistemų
* [[OpenBSD]] - toksai [[BSD]] tipo UNIX, pasižymintis labai pagerintu saugumu
* [[FreeBSD]] - bene našiausia iš UNIX tipo OS, kokios dabar yra paplitusios
* [[NetBSD]] - kadaise sukurta kaip ypatingai perkeliama UNIX sistema, kuri gali dirbti netgi šaldytuvuose, lygintuvuose ir kituose tam nepritaikytuose prietaisuose
* [[Linux]] - šiuo metu pati populiariausia iš visų UNIX tipo operacinių sistemų
* [[QNX]] - dabar darosi primiršta, bet buvo viena iš geriausių [[realaus laiko OS]]
* [[Lunix]] - tas pats [[Linux]], atleiskite, tiktai užrašytas taip įdomiai
* [[IRIX]] - kadaise pasižymėjo ypatingai dideliu našumu, bet kai bankrutavo ją sukūrusi [[SGI]] kompanija, tai ir ši OS irgi nuėjo į praeitį
* [[Xenix]] - jūs nustebsite, bet [[Microsoft]] savo laiku buvo vienas iš didžiausių UNIX gamintojų
* [[Minix]] - tokia mokomoji UNIX tipo sistema, skirta programuotojams ir inspiravusi [[Linux]] atsiradimą
* [[MacOS-X]] - viena iš populiariausių ir geriausiai atidirbtų UNIX tipo operacinių sistemų
Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]].


== Visokie seni bajeriai apie UNICS ==
Labiausiai užkietėjusius ir visai jau nesveikus UNIX fanus galima atpažinti, pagal tai, kad jie neretai vietoj žodžio "UNIX" rašo "UNICS". Tai susiję su kažkokiom senom istorijom, kai dar buvo [[Multics]], o jos supaprastinta versija vadinosi UNICS. Štai iš tos UNICS ir atsirado UNIX.


Tai jau kai žmogus parašo "UNICS", tai jo galima drąsiai klaust, kaip konfigūravosi koks nors [[UUCP]] ant kokios nors [[IRIX]], o tas tada ims apsiputodamas aiškint, kad esi [[lameris]] ir nežinai, koks geras tas IRIX buvo, nes ten nereikėjo jokio UUCP. Tai tada išsyk galima paklausti apie tai, kaip meilas veikė, jei jo nebuvo. Tai puikus būdas momentaliai užtrolinti visiškai senus ir užkietėjusius kompiuterastus iki būsenos, kai jie tiesiog purtytis ima.
== UNIX failų sistema ==
Įvairiose UNIX sistemose naudojamos skirtingos failų sistemos, pagal poreikį. Viena iš klasikinių - UFS (Unix File System), kurią palaiko praktiškai visos UNIX ar [[Linux]] versijos. Ta sistema pasižymi visai normaliu našumu ir gana neblogu pertekliniu patikimumu, tačiau kiekvienas gamintojas ją yra savaip modifikavęs, tad kiek UNIX variantų, tiek ir šios failų sistemos variantų, ir daugelis iš jų jau tarpusavy ne visai susiderina.
 
Be UFS, yra ir krūva kitų failų sistemų, sukurtų specialiai įvairioms didesnėms UNIX versijoms ar šiaip specifiniams poreikiams. Daugelis iš jų pasižymi kokiais nors ypatingais gebėjimais - pas vienas gaunasi perteklinis patikimumas, pas kitas - kokius porą kartų didesnis duomenų perdavimo greitis, pas trečias - dar kokios nors galimybės.
 
Kitaip tariant, čia nėra kaip su [[Windows]], kur arba kažkokia [[FAT]], arba [[NTFS]]. Čia tų sistemų yra gyvas galas. Va kažkiek populiariausių:
* UFS (Unix File System) - klasikinė UNIX failų sistema, palaikoma praktiškai visų rūšių UNIX sistemų, netgi labai senų, tiesa, su išlygomis ir modifikacijomis
* ext2 - klasikinė [[Linux]] failų sistema, būdavo senose Linux versijose
* ext3 - atnaujinta, žurnalizuojanti failų sistema, naudojama daugumoje dabartinių [[Linux]] sistemų
* ext4 - dar labiau atnaujinta Linux failų sistema, kuri dar nelabai naudojama
* Btrfs - [[Oracle]] sukurta failų sistema, skirta duomenų bazių serveriams, kur gali būti faktiškai neribotos duomenų apimtys ir nuolat papildomi ar kaitaliojami diskai ar poreikis duomenų atstatymui į kadaise buvusią būseną. Naudojama didelėms duomenų saugykloms.
* HAMMER - [[DragonFly BSD]] sistemoms skirta didelio našumo 64 bitų failų sistema, kuri tipo reklamuojama, bet niekas ja kol kas per daug netiki.
* JFS (Journaled File System) - klasikinė žurnalinė failų sistema, sukurta [[IBM]] ir pradžioje skirta [[AIX]] sistemoms, itin didelio patikimumo.
* VFS (Veritas File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Hewlett Packard]] ir naudojama [[HP-UX]] sistemoms, turinti nemažai visokių papildomų galimybių.
* ZFS (Zetabyte File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Sun Microsystems]], naudota [[Solaris]] sistemoms ir pasižymėjusi faktiškai neribotais valdomų duomenų kiekiais
* XFS (X File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Silicon Graphics]], naudota [[IRIX]] sistemose ir pasižymėjusi iki šiol niekieno neprilygtu, nenormaliu darbo greičiu (tiesa, neatspari elektros dingimams).
 
Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės.






[[Category:Kompiuteriai]]
[[Category:Kompiuteriai]]
ESM
1 044

pakeitimai

Gauta iš „https://www.pipedija.com/index.php/Specialus:MobileDiff/60898“