1 039
pakeitimai
UNIX: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Usenix-conference-unix-sex-drugs-1983-zenkliukas.jpg|500px|thumb|right|Garsus šūkis "Sex, Drugs, and UNIX" atsirado, kai vienas iš Usenix (UNIX specialistų) konferencijų organizatorių, anoksai Mike Tilson, sugalvojo dalinti tokius ženkliukus. Frazė atkartojo tuo laiku plačiai žinomą "[[Sex, drugs and Rock'n'Roll]]", tai labai išpopuliarėjo ir tapo tikru UNIX šūkiu.]] | |||
'''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma! | '''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma! | ||
| 30 eilutė: | 31 eilutė: | ||
** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo. | ** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo. | ||
* Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis [[Vi]] editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus. | * Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis [[Vi]] editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus. | ||
=== Senesni bajeriai === | |||
Senesnėse UNIX sistemose buvo dar daugiau visokių keistų bajerių ir bajeriukų. | |||
* Originalus Tom Cargill sukurtas UNIX [[debugeris]] vadinosi "jerq" ("smaukalas"), nes su juo [[programuotojai]] smaukydavosi, ieškodami [[bugai|bugų]]. Vadovybei nepatiko, tai jie pareikalavo pervadinti. Tada Tom Cargill pervadino editorių į JOFF ir kurį laiką tas pavadinimas tiko, bet greitai vadovybė atrado, kad tai tėra santrumpa nuo "Jerq Obscure Feature Finder". Tada galų gale po tolimesnio spaudimo debugeris buvo pervadintas į "Blit". Vėliau buvo spėlionių, kad tas pavadinimas irgi kažką reiškia, bet niekas tos [[reikšmė|reikšmės]] neišdavė. O dar vėliau atsirado kitų debugerių ir Blit iš UNIX sistemų išnyko. | |||
* Vienas iš pirmų hakeriavimų ir piratavimų pasaulyje buvo UNIX sistemos nusikopijavimas, kurį padarė Waterloo universiteto mokslininkai, kai nusikopino kažkokią UNIX versiją tiesiai iš AT&T kompanijos ir ją atsisiuntė telefonu per [[modemas|modemą]]. Kaip sako [[gandas]], siuntimasis užtruko kelias savaites, bet UNIX kūrę AT&T inžinieriai neturėjo nieko prieš ir dargi tam esą kažkaip padėjo. Tik paskui ten kažkokia AT&T vadovybė buvo kažkuo baisiai nepatenkinta. | |||
* [[1983]] metais per Usenix konferenciją (UNIX vartotojų konferenciją) vienas iš organizatorių, toksai Mike Tilson, prigamino ženkliukų su modifikuotu šūkiu apie [[Sex, Drugs, and Rock'n'Roll]] - tik čia jau buvo "Sex, Drugs, and UNIX". Ženkliukai momentaliai išpopuliarėjo ir taip ir liko šūkiu visiems laikams. | |||
* Klasikiniuose UNIX dar nuo [[1974]] metų buvo tokia komanda ''typo'', kuri buvo vienas iš pirmų (jei ne pirmas) žmonijos istorijoje [[spelčekeris]]. Komanda tekstuose ieškodavo klaidų ir padėdavo jas ištaisyti. Komanda ir šiaip ištraukdavo retesnius ir keistesnius žodžius pasitikrinimui, ir dar ir surūšiuodavo klaidas pagal dažnumą, pateikdama gan išsamią ataskaitą, kokia ir dabartiniais laikais praverstų, nes tokių galimybių neturi koks nors [[Word]] ar kiti [[teksto redaktoriai]]. Vėliau komanda ''typo'' dėl visiškai neaiškių priežasčių buvo pašalinta. | |||
* Vienintelis politikas, kuris kada nors buvo minimas klasikinių UNIX sistemų dokumentacijoje, buvo [[JAV]] prezidentas [[Richard Nixon]], kuris buvo prigalvojęs visokių laikų sukiojimų ir laiko zonų kaitaliojimų, per kuriuos vienu metu buvo tiesiog neįmanoma sinchronizuoti laiko skirtinguose tarpusavy ryšį palaikančiuose [[kompiuteriai|kompiuteriuose]]. Tam bardakui taisyti buvo įvestas atskiras sistemos kintamasis - ''nixonflg'', pakeičiantis kitų kintamųjų veikimą. Anais UNIX kūrimo laikais tos nesąmonės pagarsėjo panašiai, kaip vėliau pas mus pagarsėjo [[Andrikienės laikas]]. | |||
* Senose UNIX versijose esantis /sys/ katalogas dar anksčiau vadinosi /ken/, o taip jis vadinosi todėl, kad prasidėjo nuo to, kad buvo vieno iš pirmiausių UNIX kūrėjų Ken Thompson asmeninis namų katalogas. Tuo tarpu /dev/ vadinosi /dmr/ kas buvo santrumpa nuo Dennis MacAlistair Ritchie - kito iš pirmų UNIX kūrėjų asmeninis katalogas. Jie tiesiog šitaip pradžioje darbais buvo pasidalinę pagal katalogus. Toksai skirstymasis dar buvo išlikęs UNIX 7 versijoje, kuri laikoma definityvi ir visoms šiuolaikinėms UNIX sistemoms. | |||
* Pirmieji pasaulyje UNIX naudotojai buvo [[teisininkai]] iš Bell Labs patentų biuro, kurie UNIX pradėjo naudoti nuo dar pačios pirmos UNIX versijos, kurioje [[kernelis]] dar buvo parašytas ne [[C kalba]], o vis dar [[asembleris|asembleriu]]. Tiesiog kaip tiems laikams, UNIX duodavo fantastinius patogumus vartotojams bei nesulyginamas automatinio teksto apdirbimo galimybes. | |||
* Pats pirmas UNIX kompiuterinis tinklas vadinosi "Spider-Net", ir kaip sako [[gandai]], po keliasdešimt metų, kai buvo kuriamas [[WWW]], tai tas pavadinimas tapo aliuzija į tą pirmą UNIX tinklą. | |||
== UNIX katalogų ir failų hierarchija == | == UNIX katalogų ir failų hierarchija == | ||
Visos UNIX tipo operacinės sistemos yra labai lengvai atpažįstamos iš to, kokius katalogus turi ir kaip jie išdėstyti. Visa failų sistema susideda iš šakninio katalogo, kuris žymimas kaip tiesiog paskiras [[slešas]], nes jokie diskai čia neegzistuoja. Diskai, kurie būna pridedami, būna montuojami ant kokio nors šiaip katalogo ir atrodo kaip paprasti katalogai. | Visos UNIX tipo operacinės sistemos yra labai lengvai atpažįstamos iš to, kokius katalogus turi ir kaip jie išdėstyti. Visa failų sistema susideda iš šakninio katalogo, kuris žymimas kaip tiesiog paskiras [[slešas]], nes jokie diskai čia neegzistuoja. Diskai, kurie būna pridedami, būna montuojami ant kokio nors šiaip katalogo ir atrodo kaip paprasti katalogai. | ||
Aišku, katalogai ir jų naudojimas gali juntamai skirtis, jei naudojate [[BSD]], [[System V]] (komerciniai UNIX) ar [[Linux]] sistemas. Kitą vertus, visgi dauguma dalykų tenai sutampa. | |||
Čia pateikiam tipinį katalogų medį, iš kurio aišku, kur kas yra UNIX failų sistemoje: | Čia pateikiam tipinį katalogų medį, iš kurio aišku, kur kas yra UNIX failų sistemoje: | ||
| 73 eilutė: | 87 eilutė: | ||
Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias: | Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias: | ||
* [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių | * [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių | ||
* [[Demos]] - tokia rusiška nuo [[BSD]] klonuota sistema, atsiradusi [[sovietmetis|sovietmečiu]] | |||
* [[A/UX]] - kadaise egzistavusi [[Apple]] gamybos UNIX sistema | |||
* [[Solaris]] - viena iš geriausių, bet senokai apstota labiau tobulinti, [[Sun Microsystems]] kūrinys | * [[Solaris]] - viena iš geriausių, bet senokai apstota labiau tobulinti, [[Sun Microsystems]] kūrinys | ||
* [[SunOS]] - senesnė iš [[Sun Microsystems]] operacinių sistemų | * [[SunOS]] - senesnė iš [[Sun Microsystems]] operacinių sistemų, o vėliau taip pradėta vadinti ta Solaris dalis, kuri negrafinė | ||
* [[OpenBSD]] - toksai [[BSD]] tipo UNIX, pasižymintis labai pagerintu saugumu | * [[OpenBSD]] - toksai [[BSD]] tipo UNIX, pasižymintis labai pagerintu saugumu | ||
* [[FreeBSD]] - bene našiausia iš UNIX tipo OS, kokios dabar yra paplitusios | * [[FreeBSD]] - bene našiausia iš UNIX tipo OS, kokios dabar yra paplitusios | ||
| 83 eilutė: | 99 eilutė: | ||
* [[IRIX]] - kadaise pasižymėjo ypatingai dideliu našumu, bet kai bankrutavo ją sukūrusi [[SGI]] kompanija, tai ir ši OS irgi nuėjo į praeitį | * [[IRIX]] - kadaise pasižymėjo ypatingai dideliu našumu, bet kai bankrutavo ją sukūrusi [[SGI]] kompanija, tai ir ši OS irgi nuėjo į praeitį | ||
* [[Xenix]] - jūs nustebsite, bet [[Microsoft]] savo laiku buvo vienas iš didžiausių UNIX gamintojų | * [[Xenix]] - jūs nustebsite, bet [[Microsoft]] savo laiku buvo vienas iš didžiausių UNIX gamintojų | ||
* [[Interix]] - tai dar kartą nustebti galima, bet Microsoft ir vėliau buvo viena iš didesnių UNIX gamintojų | |||
* [[Minix]] - tokia mokomoji UNIX tipo sistema, skirta programuotojams ir inspiravusi [[Linux]] atsiradimą | * [[Minix]] - tokia mokomoji UNIX tipo sistema, skirta programuotojams ir inspiravusi [[Linux]] atsiradimą | ||
* [[NeXTSTEP]] - tokia kadaise egzistavusi labai gražią grafinę aplinką turėjusi UNIX sistema, kurią Apple nusipirko ir pavertė į MacOS-X | |||
* [[MacOS-X]] - viena iš populiariausių ir geriausiai atidirbtų UNIX tipo operacinių sistemų | * [[MacOS-X]] - viena iš populiariausių ir geriausiai atidirbtų UNIX tipo operacinių sistemų | ||
Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]]. | Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]]. | ||
== UNIX failų sistema == | == UNIX failų sistema == | ||
| 107 eilutė: | 124 eilutė: | ||
Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės. | Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės. | ||
== Dar žr. == | |||
* [[NUXI]] - tas pats UNIX, tiktai kai ant [[Big Endian]] | |||
{{Istoriniai kompiuteriai}} | {{Istoriniai kompiuteriai}} | ||
{{Linux}} | |||
[[Category:OS]] | |||
[[Category:IT]] | |||
[[Category:UNIX|*]] | |||
[[Category:Kompiuteriai]] | [[Category:Kompiuteriai]] | ||