Tautosaka

Tautosaka yra bendras mažiausias liawdies (runkelių) proto vardiklis.

Kai mintis yra tokia tupa, kad ji prieinama ir juokinga bet kokiai apsišikusiai beraštei bobai ar bedančiui diedui su geltonais pirštais, marinuotais nuo machorkos, tai ji tampa tautosaka, ir yra kalbainių garbinama.

Kalbainiai ne tik keliauja po tautosakos ekspedicijas (tai tokie renginiai, kur filologai važinėja po kaimus, geria samogoną ir tratinasi ant šieno bei į kasetinius magnetofonus įrašinėja chriplais balsais traukiamas dainas ir čiastuškas), bet ir nori, kad visi žmonės mestų lauk bet ką, sukauptą išsilavinusio proto, ir kalbėtų beigi rašytų pagal mėšlą minančių pusgalvių kaimiečių paniatijas.

Tautosaka pasižymi lėkštu sąmoju, pasikartojančiu naratyvu ir tuo, kad ją dievina miesto snobai.

Tautosakos pavyzdžiai

• Nemesk kelio dėl takelio.
• Daina "Atskrend sakalėlis" (kur net pirmame žodyje glamorizuojama dibilams būdinga kalbos yda, glotalinis nukandimas, t.y., nesugebėjimas ištarti žodžio galūnės dėl kalbos padargų neišsivystymo, kylančio iš neigiamos genetinės atrankos).