Stakanai
- Daiktas, kur buityje ir gyvenime prie burnos naudojamas. Kai jų susirenka daug, tai būna Balius - paskum plaut reikia. Tuos, kur nesudūžta...
Dar Kernagis dainavo, kaip "kažkas sugrūdo čierkas" - tai čia irgi kaip su Stakanais gaunasi...
Kiti ir kariniai aspektai
O senais tarybiniais laikais dar kas armijoj tarnavo, tai kaip kuriems tekdavo susidurti irgi su stakanais, tai jau visai kitokie būdavo, oficialiai bene "šokinėjanti mina" vadinos, o šiaip - taip ir sakydavo - "stakan". Tai maždaug sloviko didumo kartoninė tokia dėžukė apvalaina būdavo, galima žemėsna užkast buvo, ar šiaip kur pritvirtinti, ir virvelėmis atatampas pastatyt, kad kas nors už tų virvelių užkliūtų, timpteltų, o tada jau tas stakanas suveiktų visame gražume: viršun į kokį metro-pusantro aukštį iššaunamas užtaisas, katras sprogsta, visosna pusėsna išsklaidydamas melejoną skeveldrų, katros iš aukštai duoda į apačią, ir huj ten nuo jų pasislėpsi, patikimo naikinimo radiusas keliasdešimt metrų... Tai šitai beje buvo absoliučiai tikslus klonas kažkokios II pasaulinio karo laikų vokiškos minos.
Tai dar prie parlamento po Sausio 13 tuose laukuose, kur linkui Geležinio Vilko tilto, buvo tokių stakanų pristatyta vėliau, tai kartą liaudis stebėjo vaizdą, kaip klupčiodamas, svyruodamas ir griuvinėdamas per tas virvutes kažkoksai chronius eina, tai vienas iš tuos stakanus stačiusiųjų taip komentavo: "blet, gulkitės durniai, tuoj kaip jablošins, tai eina naxui, ten net aš, žinodamas nepraeičiau per tą raizgalynę". Tai kaip paaiškėjo, durniams sekasi - netgi minos neveikia. Tai paskui tas chronius gavo bananu per kuprą ir pamokslą, kad užsimuš, tai ką jūs manot - įsižeidęs atgal per tuos pat laukus nuėjo... Ir vėl sėkmingai...