Palendrica

Rūkyta kiaulės palendrica visame gražume, taip ir norisi suvalgyti.

Palendrica, klaidingai kartais rašoma kaip palendvica ar panašiai - tai tokia kiaulės nugarinės išpjova, rūkyta mėsa, kur labai skani. Žodis kilęs iš iš lenkiško "polęndwica", reiškiančio atskirą ilgą kiaulės raumenį, kur mėsa yra pati minkščiausia ir skaniausia. Rūkyta tokia mėsa būna ypatingai skani ir gera, todėl labai visų mėgstama.

Geriausia palendrica yra daroma iš kiaulės, nors aišku, galima daryti ir iš karvės. Vienok kadangi kiaulė - tautinis lietuvių gyvulys, tai siūlome tradicijos negriauti ir daryti visgi tiktai iš kiaulės. Tokia palendrica skaniausia.

Ruošiama palendrica gali būti įvairiai - ir rūkoma (karšto ar šalto rūkymo), ir džiovinama, ir sūdoma, ir kepama. Visgi populiariausias ir skaniausias variantas - šalto rūkymo palendrica, nes šioji būna minkšta, miela ir sultinga. Kitas mėsos rūšis šaltu rūkymu išrūkyti sunku, jos gaunasi prastesnės, tuo tarpu palendrica būna tiesiog ideali.

Palendrica - tai tautinės lietuviškos virtuvės palikimas, nuostabus lietuviškas valgis, kurį skanu valgyti ir vieną, ir su duona, ir su visokiomis daržovėmis.

Kaip teisingai sakyti - palendrica ar palendvica?

Kadangi pereidami iš vienos kalbos į kitą, žodžiai transformuojasi, lietuvių kalboje neištariamas "polevmvbvica" transformavosi į aiškų "palendrica", kuris ir įsitvirtino lietuvių kalboje. Neteiktinos, klaidingos žodžio formos - "palendvica", "polendvica", "polembica", "palengvica", "polengvica", "palingvėca" ir panašiai. Teisinga ir teiktina žodžio forma - "palendrica", su aiškia R raide.

Taigi, atsakymas akivaizdus: teisingai reikia sakyti "palendrica".