Naminis alus: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 baitų pašalinta ,  04:38, 16 sausio 2010
3 eilutė: 3 eilutė:
Tai vat ir mums čia aišku kyla klausimų, kad jei jau visvien [[alus|alų]] geriam, tai geriau jau gal tradicinį, namuose išsivirtą gert! Tai ta proga, pavyko maloningai gauti paaiškinimą irgi instrukcijas iš žinomo aludario beigi [[blogeriai|blogerio]] [[Marijus Guscevičius|Marijaus Guscevičiaus]], katrasai specialiai mums parašė taip, kad netgi visiškas durnius dabar alaus namie gali išsivirt!
Tai vat ir mums čia aišku kyla klausimų, kad jei jau visvien [[alus|alų]] geriam, tai geriau jau gal tradicinį, namuose išsivirtą gert! Tai ta proga, pavyko maloningai gauti paaiškinimą irgi instrukcijas iš žinomo aludario beigi [[blogeriai|blogerio]] [[Marijus Guscevičius|Marijaus Guscevičiaus]], katrasai specialiai mums parašė taip, kad netgi visiškas durnius dabar alaus namie gali išsivirt!


== [[Marijus Guscevičius]] specialiai [[Pipedija|Pipedijai]] ==
== Specialiai [[Pipedija|Pipedijai]] ==
[[Vaizdas:Verda_misa.jpg|300px|thumb|right|Tai vat taip atrodo toji "arbata" - [[misa]] su verdamais apyniais, išu kurios [[alus]] bus raugiamas!]]
[[Vaizdas:Verda_misa.jpg|300px|thumb|right|Tai vat taip atrodo toji "arbata" - [[misa]] su verdamais apyniais, išu kurios [[alus]] bus raugiamas!]]
Kas yra alus ir kaip jo pasigaminti? Paprastai tariant, alus yra rauginta miežių "arbata", dažniausiai pagardinta [[apyniai|apyniais]]. Iš šio apibrėžimo nesunku nuspėti ir alaus gaminimo procesą:
Kas yra alus ir kaip jo pasigaminti? Paprastai tariant, alus yra rauginta miežių "arbata", dažniausiai pagardinta [[apyniai|apyniais]]. Iš šio apibrėžimo nesunku nuspėti ir alaus gaminimo procesą:
# Iš specialiai apdorotų [[miežiai|miežių]] ([[salyklas|salyklo]]) padaroma saldi arbata (saldumas iš daigintų grūdų!), mirkant juos 66-68 laipsnių temperatūroje ir po to nutekinant saldų skystį – [[misa|misą]]. (Šiais laikais namų aludariai patogumo dėlei, dažnai naudoja jau paruoštą salyklo ekstraktą – sausą arba skystą – taip sutaupoma laiko ir pastangų, reikia mažiau specialios įrangos, o rezultatas praktiškai tas pats.)
# Iš specialiai apdorotų [[miežiai|miežių]] ([[salyklas|salyklo]]) padaroma saldi arbata (saldumas iš daigintų grūdų!), mirkant juos 66-68 laipsnių temperatūroje ir po to nutekinant saldų skystį – [[misa|misą]]. (Šiais laikais namų aludariai patogumo dėlei, dažnai naudoja jau paruoštą salyklo ekstraktą – sausą arba skystą – taip sutaupoma laiko ir pastangų, reikia mažiau specialios įrangos, o rezultatas praktiškai tas pats.)
# Po to, misoje nuverdami [[apyniai]]. [[Misa]] ataušinama.
# Po to, misoje nuverdami [[apyniai]]. [[Misa]] ataušinama iki kambario temperatūros.
# Galiausiai, gauta apyniuota [[misa]] yra užraugiama specialiomis alaus [[mielės|mielėmis]]. O tada belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol mielės  suvartos "arbatoje" esantį cukrų, išskirdamos (ekskrementuodamos) [[alkoholis|alkoholį]]. Laukti reikės – 2-7 dienas, priklausomai nuo buvusio cukraus kiekio ir mielių gyvybingumo, temperatūros ir pan.  
# Galiausiai, gauta apyniuota [[misa]] yra užraugiama alaus [[mielės|mielėmis]]. O tada belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol mielės  suvartos "arbatoje" esantį cukrų, išskirdamos (ekskrementuodamos) [[alkoholis|alkoholį]]. Laukti reikės – 2-7 dienas, priklausomai nuo buvusio cukraus kiekio ir mielių gyvybingumo, temperatūros ir pan.  
# Pasibaigus aktyvios fermentacijos laikotarpiui jau galima alų vartoti. Dar galima pilstyt jį į įvairius butelius ar statines ir brandinti, kad skonis būtų geresnis (rekomenduojama). Jei alutis silpnas ir lengvas, tai brandinti jo kažin kiek nereikia, tik palaikyt butely uždarytą 3 savaites, kad natūralios [[angliarūgštė|angliarūgštės]] prisisotintų. O jei stiprus ir apyniuotas tai butu gerai pabrandinti bent porą mėnesiukų, o kuo ilgiau tuo geriau! Kai kurios ypatingos alaus rūšys brandinamos metų metus.
# Pasibaigus aktyvios fermentacijos laikotarpiui jau galima alų vartoti. Dar galima pilstyt jį į įvairius butelius ar statines ir brandinti, kad skonis būtų geresnis (rekomenduojama). Jei alutis silpnas ir lengvas, tai brandinti jo kažin kiek nereikia, tik palaikyt butely uždarytą 3 savaites, kad natūralios [[angliarūgštė|angliarūgštės]] prisisotintų. O jei stiprus ir apyniuotas tai butu gerai pabrandinti bent porą mėnesiukų, o kuo ilgiau tuo geriau! Kai kurios ypatingos alaus rūšys brandinamos metų metus.


Anoniminis naudotojas