Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Lietuviškos kabutės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
8 eilutė: 8 eilutė:
Tai dabar čia dar painformuokime [[VLKK]], kad kabučių būna dar įvairesnių – kampuotų ir nekampuotų ir su užkarpom ar lygių, tai čia apsispręskite, kurias tas dvigubas kabutes mums naudoti? Mes čia siūlome neapsiriboti dvigubomis kabutėmis, o naudoti trigubas, pvz., ‴žodis‷ ar keturgubas, pvz., ⁗žodis⁗, nes jei kiti gali, tai kuo mes už juos blogesni?
Tai dabar čia dar painformuokime [[VLKK]], kad kabučių būna dar įvairesnių – kampuotų ir nekampuotų ir su užkarpom ar lygių, tai čia apsispręskite, kurias tas dvigubas kabutes mums naudoti? Mes čia siūlome neapsiriboti dvigubomis kabutėmis, o naudoti trigubas, pvz., ‴žodis‷ ar keturgubas, pvz., ⁗žodis⁗, nes jei kiti gali, tai kuo mes už juos blogesni?


O kaip su tais šešetukais ir devynetukais, ar jei kabutės bus kampuoti šešetukai ar devynetukai, ar apvalaini, ar pastorinti, ar tai skirsis? Nes tam yra atskiri UTF simboliai. O jei bus ne šešetukai ir devynetukai, o tiesiog psvirę brūkšneliai tokie, tai ar skirsis? Ir kur ta riba?
O kaip su tais šešetukais ir devynetukais, ar jei kabutės bus kampuoti šešetukai ar devynetukai, ar apvalaini, ar pastorinti, ar tai skirsis? Nes tam yra atskiri UTF simboliai. O jei bus ne šešetukai ir devynetukai, o tiesiog pasvirę brūkšneliai tokie, tai ar skirsis? Ir kur ta riba?


Taip pat šita proga jus informuojame, kad bazinėje ASCII koduotėje, kuri yra tarptautinė ir sudaranti pagrindą visoms kitoms koduotėms, jokių tokių "šešetukų" ar "devynetukų" nėra, kaip nėra ir išvis jokios apatinės dvigubos kabutės, nes yra tik viena kabutės rūšis – "žodis", viskas. NĖRA. Apsiperskit aukštielninki ir susprokit nuo savo reguliacinių bezdalų, bet nėra ir viskas. Taip kad iš principo dalyje tekstų šitos jūsų kliedesinės kabutės netgi teoriškai nėra įmanomos. Viskas, [[EN|eikit naxui]].
Taip pat šita proga jus informuojame, kad bazinėje ASCII koduotėje, kuri yra tarptautinė ir sudaranti pagrindą visoms kitoms koduotėms, jokių tokių "šešetukų" ar "devynetukų" nėra, kaip nėra ir išvis jokios apatinės dvigubos kabutės, nes yra tik viena kabutės rūšis – "žodis", viskas. NĖRA. Apsiperskit aukštielninki ir susprokit nuo savo reguliacinių bezdalų, bet nėra ir viskas. Taip kad iš principo dalyje tekstų šitos jūsų kliedesinės kabutės netgi teoriškai nėra įmanomos. Viskas, [[EN|eikit naxui]].


Štai jums rinkinys visokių kabučių, iš kurių tiktai dalis gal ir yra vienodos, nes daugelis atrodo beveik vienodai, tačiau išties yra skirtingi [[UTF]] simboliai, tai čia jau apsispręskite, kurios čia jos yra lietuviškos kabutės, o kurios jau ne:
Štai jums rinkinys visokių kabučių, iš kurių tiktai dalis gal ir yra vienodos (nors gal net ir dalies vienodų nėra), nes daugelis atrodo beveik ar visiškai vienodai, tačiau išties yra skirtingi [[UTF]] simboliai. Tai čia jau dabar apsispręskite, kurios čia jos vis dar yra lietuviškos kabutės, o kurios jau ne:
<big><pre>
<big><pre>
  ᳓"″֦״”〟"“⹂”″ "〞🙷 “❠❝❞”„″᳚”〟〝〃᠉“῍῎”„‟〞"❞῝῞″‶ᐥᐦ“”„"〞
  ᳓"″֦״”〟"“⹂”″ "〞🙷 “❠❝❞”„″᳚”〟〝〃᠉“῍῎”„‟〞"❞῝῞″‶ᐥᐦ“”„"〞

01:45, 10 kovo 2023 versija

Dar vienas kalbainių bezobrazas ir proto pisimas: lietuviškos kabutės yra „ABC“, – devynetukai apačioje, šešetukai viršuje[1], - o ne "ABC" argi «ABC» katrasios. Kodėl būtent tokia yra lietuviška skyryba, niekas nežino; tik aiškus vienas dalykas, jog VLKK, kaip ir visada, mėgsta šūda malti, visiems sunkinti. O Komisija sunkina situaciją dėl to, kad praktiškai neįmanoma rašyti šias kabutes, be gūglinimo, kaip reikia jas įvesti.

Pipedininkai šiuo atveju ateina į pagalbą ir paaiškina, kaip būtent reikia įvesti: laikant mygtuką alt, surinkite numerį 0132 rašant atidaromasias, o uždaromasias - 0147. Va.

Lietuviškos kabutės – didžioji kalbainystės puota

Turime čia būtinai pridėti, kad lietuviškos kabutės – tai patsai pažangiausias ir išskirtiniausias šiuolaikinės skaitmeninės visuomenės pasiekimas Lietuvoje, nes kol nebuvo kompiuterių, tai ir kabutės buvo paprastos. Paskui, kai atsirado kompiuteriai su ASCII, tai kažkokie kalbainiai sugalvojo, kad reikia būtinai tiktai dvigubų kabučių, kurios būtų vienos apačioje, kitos viršuje, o paskui, kai atsirado UTF-8 ir kabučių pasirinkimas dar padidėjo, tai kalbainiai sugalvojo, kad reikia kokių tai šešetukų su devynetukais.

Tai dabar čia dar painformuokime VLKK, kad kabučių būna dar įvairesnių – kampuotų ir nekampuotų ir su užkarpom ar lygių, tai čia apsispręskite, kurias tas dvigubas kabutes mums naudoti? Mes čia siūlome neapsiriboti dvigubomis kabutėmis, o naudoti trigubas, pvz., ‴žodis‷ ar keturgubas, pvz., ⁗žodis⁗, nes jei kiti gali, tai kuo mes už juos blogesni?

O kaip su tais šešetukais ir devynetukais, ar jei kabutės bus kampuoti šešetukai ar devynetukai, ar apvalaini, ar pastorinti, ar tai skirsis? Nes tam yra atskiri UTF simboliai. O jei bus ne šešetukai ir devynetukai, o tiesiog pasvirę brūkšneliai tokie, tai ar skirsis? Ir kur ta riba?

Taip pat šita proga jus informuojame, kad bazinėje ASCII koduotėje, kuri yra tarptautinė ir sudaranti pagrindą visoms kitoms koduotėms, jokių tokių "šešetukų" ar "devynetukų" nėra, kaip nėra ir išvis jokios apatinės dvigubos kabutės, nes yra tik viena kabutės rūšis – "žodis", viskas. NĖRA. Apsiperskit aukštielninki ir susprokit nuo savo reguliacinių bezdalų, bet nėra ir viskas. Taip kad iš principo dalyje tekstų šitos jūsų kliedesinės kabutės netgi teoriškai nėra įmanomos. Viskas, eikit naxui.

Štai jums rinkinys visokių kabučių, iš kurių tiktai dalis gal ir yra vienodos (nors gal net ir dalies vienodų nėra), nes daugelis atrodo beveik ar visiškai vienodai, tačiau išties yra skirtingi UTF simboliai. Tai čia jau dabar apsispręskite, kurios čia jos vis dar yra lietuviškos kabutės, o kurios jau ne:

 ᳓"″֦״”〟"“⹂”″ "〞🙷 “❠❝❞”„″᳚”〟〝〃᠉“῍῎”„‟〞"❞῝῞″‶ᐥᐦ“”„"〞

Čia dar painformuojame, kad šita seka visokių kabučių – tai tik dalis viso to, ką galima surasti kur nors UTF-8 koduotėje.

Dar žr.


Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.