Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Latentinė schizofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Latentinė schizofrenija''' - pradinė (slapta) schizofrenijos forma, kuriai esant, schizofrenijos simptomų dar nėra, tačiau jie gali išsivystyti vėliau. ...) |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
== Ligos eiga, susirgimo priežastys == | == Ligos eiga, susirgimo priežastys == | ||
Latentinės schizofrenijos | Latentinės schizofrenijos terminą (kaip ir patį [[schizofrenija|schizofrenijos]] terminą) įvedė [[psichiatras]] [[Eugen Bleuler]], pastebėjęs, kad absoliuti dauguma schizofrenija sergančių ligonių iki ligos nerodydavo jokių požymių, kurie leistų vienareikšmiškai įtarti ligą arba tie požymiai būdavo trumpalaikiai, su vėlesne gilia [[remisija]], kurios metu jokie susirgimo požymiai nebūdavo pastebimi. Todėl ir buvo iškelta idėja, kad schizofrenija žmogus suserga gerokai anksčiau, nei šioji gali būti diagnozuojama. Toji pradinė susirgimo stadija ir buvo pavadinta latentine (slapta) schizofrenija. | ||
Akademiko [[Snežnevskis|Snežnevskio]] tyrimais remiantis, [[sovietai|sovietinė]] [[psichiatrija]] vėliau išplėtė latentinės schizofrenijos sąvoką, įvesdama [[vangioji schizofrenija|vangiosios schizofrenijos]] diagnozę: pastarąja vadinama nuolatinė latentinė schizofrenija. | Akademiko [[Snežnevskis|Snežnevskio]] tyrimais remiantis, [[sovietai|sovietinė]] [[psichiatrija]] vėliau išplėtė latentinės schizofrenijos sąvoką, įvesdama [[vangioji schizofrenija|vangiosios schizofrenijos]] diagnozę: pastarąja vadinama nuolatinė latentinė schizofrenija. | ||
01:42, 24 rugsėjo 2009 versija
Latentinė schizofrenija - pradinė (slapta) schizofrenijos forma, kuriai esant, schizofrenijos simptomų dar nėra, tačiau jie gali išsivystyti vėliau.
Ligos eiga, susirgimo priežastys
Latentinės schizofrenijos terminą (kaip ir patį schizofrenijos terminą) įvedė psichiatras Eugen Bleuler, pastebėjęs, kad absoliuti dauguma schizofrenija sergančių ligonių iki ligos nerodydavo jokių požymių, kurie leistų vienareikšmiškai įtarti ligą arba tie požymiai būdavo trumpalaikiai, su vėlesne gilia remisija, kurios metu jokie susirgimo požymiai nebūdavo pastebimi. Todėl ir buvo iškelta idėja, kad schizofrenija žmogus suserga gerokai anksčiau, nei šioji gali būti diagnozuojama. Toji pradinė susirgimo stadija ir buvo pavadinta latentine (slapta) schizofrenija.
Akademiko Snežnevskio tyrimais remiantis, sovietinė psichiatrija vėliau išplėtė latentinės schizofrenijos sąvoką, įvesdama vangiosios schizofrenijos diagnozę: pastarąja vadinama nuolatinė latentinė schizofrenija.
Diagnozavimas
Kaip ir vangiosios schizofrenijos atveju, latentinės schizofrenijos diagnozavimas vykdomas, remiantis psichiatro patirtimi bei antriniais simptomais (elgesio ar mąstymo egzaltuotumu, netipiškumu ir pan.). Tiksliai diagnozei įtvirtinti taikomas neuroleptinis šokas.
Gydymas
Kaip ir kitos schizofrenijos formos, latentinė schizofrenija gydoma neuroleptikais, elektrokonvulsine terapija ir pan..