974
pakeitimai
Jidiš: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
== Žydiški jidiš žodžiai lietuvių kalboje == | == Žydiški jidiš žodžiai lietuvių kalboje == | ||
Yra daug puikių jidiš žodžių, kuriuos verta įsiminti ir išmokti, tai tada būsit jei ir ne kaip [[žydas]], tai mažų mažiausiai kaip pusiau vilnietis, nes būtent [[Vilnius|Vilniuje]] daugiausiai to žydiško kalbėjimo išlikę. Štai tokie pavyzdiniai žodžiai jums: | Yra daug puikių jidiš žodžių, kuriuos verta įsiminti ir išmokti, tai tada būsit jei ir ne kaip [[žydas]], tai mažų mažiausiai kaip pusiau vilnietis, nes būtent [[Vilnius|Vilniuje]] daugiausiai to žydiško kalbėjimo išlikę. Štai tokie pavyzdiniai žodžiai jums: | ||
* [[ | * [[Bapkės]] - tai pinigai. Žodis kilęs nuo slaviško bapki, kuris jidiš kalboje reiškė bobutę ir kartu [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] įvestus popierinius pinigus, ant kurių ta boba buvo vaizduojami. | ||
* Bachūras - vaikinas arba vyras bendrai, arba kažkokios panos bernas konkrečiai, arba kokios nors moters vyras. Žodis yra kilęs nuo hebrajiško žodžio, reiškiančio vaikiną. | * Bachūras - vaikinas arba vyras bendrai, arba kažkokios panos bernas konkrečiai, arba kokios nors moters vyras. Žodis yra kilęs nuo hebrajiško žodžio, reiškiančio vaikiną. | ||
* [[Blatas]] - kas nors, gaunamo per pažintis, pvz., [[korupcija]]. Tai nuo jidiš žodžio, reiškiančio raštelį arba pasižadėjimą, pagal kurį padaromas darbas arba bendresne prasme tiesiog reiškiančio ryšius, pažintis. Žodis kilęs nuo vokiško "die blatte", reiškiančio popierių, pasižadėjimą. | * [[Blatas]] - kas nors, gaunamo per pažintis, pvz., [[korupcija]]. Tai nuo jidiš žodžio, reiškiančio raštelį arba pasižadėjimą, pagal kurį padaromas darbas arba bendresne prasme tiesiog reiškiančio ryšius, pažintis. Žodis kilęs nuo vokiško "die blatte", reiškiančio popierių, pasižadėjimą. | ||
* Chaliava - koks nors nemokamas dalykas. Nuo hebrajiško žodžio "chalev", reiškiančio [[pienas|pieną]], nes pas žydus buvo paprotys pikti pieną vaikams, našlaičiams ir panašiai, kad tie turėtų maisto. | * Chaliava - koks nors nemokamas dalykas. Nuo hebrajiško žodžio "chalev", reiškiančio [[pienas|pieną]], nes pas žydus buvo paprotys pikti pieną vaikams, našlaičiams ir panašiai, kad tie turėtų maisto. | ||
* Chana - nuo žodžio, reiškiančio kelionės galą arba mirtį. Tai nuo hebrajiško žodžio "chana". | * Chana - nuo žodžio, reiškiančio kelionės galą arba mirtį. Tai nuo hebrajiško žodžio "chana". | ||
* Chebra - tai hebrajiškas žodis "chevra", kuris reiškia įmonę, firmą, kompaniją. | * [[Chebra]] - tai hebrajiškas žodis "chevra", kuris reiškia įmonę, firmą, kompaniją. | ||
* Frajeris - tai vokiškos kilmės jidiš žodis "frejer" arba "frej" - tas, kuris laisvas, palaidas, darantis nesąmones, laisvo elgesio, nevaržomas. Siauresne prasme - koks nors [[sukčius]] ar [[aferistas]], kuris dar nepasodintas į kalėjimą arba netgi šiaip koks nors nesusipratėlis, kurį patį galima apgauti. | * Frajeris - tai vokiškos kilmės jidiš žodis "frejer" arba "frej" - tas, kuris laisvas, palaidas, darantis nesąmones, laisvo elgesio, nevaržomas. Siauresne prasme - koks nors [[sukčius]] ar [[aferistas]], kuris dar nepasodintas į kalėjimą arba netgi šiaip koks nors nesusipratėlis, kurį patį galima apgauti. | ||
* [[Gešeftas]] - tai verslo susitarimas, nuo vokiškos kilmės žodžio, reiškiančio verslą arba sutartį. | * [[Gešeftas]] - tai verslo susitarimas, nuo vokiškos kilmės žodžio, reiškiančio verslą arba sutartį. | ||
| 25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
* Mazeltov - pasveikinimas, palinkėjimas kažko gero, panašiai kaip "linkėjimai jums" ar "sveikinimai jums". Kilęs nuo hebrajiškų žodžių - "mazal", reiškiančio žvaigždyną arba likimą ir "tov", reiškiančio gerumą, laimę. Šitas pasveikinimas sakomas kiekviena džiaugsmo proga. | * Mazeltov - pasveikinimas, palinkėjimas kažko gero, panašiai kaip "linkėjimai jums" ar "sveikinimai jums". Kilęs nuo hebrajiškų žodžių - "mazal", reiškiančio žvaigždyną arba likimą ir "tov", reiškiančio gerumą, laimę. Šitas pasveikinimas sakomas kiekviena džiaugsmo proga. | ||
* Pocas - tiesiog [[pimpalas]], nes tą ir reiškia šitas hebrajiškos kilmės žodis. | * Pocas - tiesiog [[pimpalas]], nes tą ir reiškia šitas hebrajiškos kilmės žodis. | ||
* Šakar makar - taip sakoma, kai daroma kažkas neaiškaus, panašiai kaip kokia [[abrakadabra]] - tai nuo vokiškos kilmės jidiš "sachern", kas reiškia prekybą, susitarimus | |||
* Šiksa - anksčiau reiškė nežydę moterį, kuri kabina kokį nors žydą bachūrą. Bet vėliau tapo bendriniu žodžiu, kuris reiškia tiesiog jauną gražią ir kartu kibią paną, gal būt [[barakuda|barakudą]]. | * Šiksa - anksčiau reiškė nežydę moterį, kuri kabina kokį nors žydą bachūrą. Bet vėliau tapo bendriniu žodžiu, kuris reiškia tiesiog jauną gražią ir kartu kibią paną, gal būt [[barakuda|barakudą]]. | ||
* Žlobas - nuo vokiškų "die shclupp" arba "die schlubb", reiškiančių lėtą arba durną žmogų | * Žlobas - nuo vokiškų "die shclupp" arba "die schlubb", reiškiančių lėtą arba durną žmogų | ||
Yra ir atvirkščių atvejų, kur į jidiš kalbą žodžiai atėjo iš lietuvių kalbos. Ryškiausias toksai žodis - "kišenė" arba "kišenės", kuris jidiš kalboje skamba kaip "kešene" arba "kešenes". | Yra ir atvirkščių atvejų, kur į jidiš kalbą žodžiai atėjo iš lietuvių kalbos. Ryškiausias toksai žodis - "[[kišenė]]" arba "[[kišenės]]", kuris jidiš kalboje skamba kaip "kešene" arba "kešenes". | ||
[[Category:Kalbos]] | [[Category:Kalbos]] | ||