Fosgenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

226 pridėti baitai ,  02:35, 2 birželio 2013
(Naujas puslapis: '''Fosgenas''', dar žinomas kaip angliarūgštės dichloranhidridas, anglies dichloroksidas arba karbonilchloridas, o jeigu chemiškai, tai COCl2 - taigi populiariausios dujos,...)
 
42 eilutė: 42 eilutė:
Dar reikia pasakyti, kad fosgenas pasižymi tuo, jog atbukina uoslę. O ir šiaip, natūraliai maišosi su gamtos kvapais, tad kai jo koncentracijos mažos, tai jis visai nepastebimas.
Dar reikia pasakyti, kad fosgenas pasižymi tuo, jog atbukina uoslę. O ir šiaip, natūraliai maišosi su gamtos kvapais, tad kai jo koncentracijos mažos, tai jis visai nepastebimas.


Tačiau netgi labai mažos fosgeno koncentracijos per kelias-kelioliką valandų sugeba paveikti organizmą taip, kad po kiek laiko prasideda kosulys, o dar po kiek laiko - prasideda visokie kosėjimai kraujais ir mirdinėjimai. Ir toksai poveikis per 8 valandas išsivysto netgi nuo itin mikroskopinių, sunkiai užuodžiamų fosgeno koncentracijų, tokių, kaip 2 mikrogramai litrui. Prie 10 kartų didesnės koncentracijos (0,02mg/l) mirtinas apsinuodijimas įvyksta per maždaug 30 minučių.
Tačiau netgi labai mažos fosgeno koncentracijos per kelias-kelioliką valandų sugeba paveikti organizmą taip, kad po kiek laiko prasideda kosulys, o dar po kiek laiko - prasideda visokie kosėjimai kraujais ir mirdinėjimai. Ir toksai poveikis per 8 valandas išsivysto netgi nuo itin mikroskopinių, sunkiai užuodžiamų fosgeno koncentracijų, tokių, kaip 2 mikrogramai litrui (0,002mg/l). Prie 10 kartų didesnės koncentracijos, kai pasiekiami 20 mikrogramų litrui (0,02mg/l) mirtinas apsinuodijimas įvyksta per maždaug 30 minučių.


O vat užuosti fosgeną galima tiktai nuo koncentracijų, kurios siekia 0,004mg/l, t.y. 4 mikrogramai litrui. O negana to, prie fosgeno, kaip ir prie [[sieros vandenilis|sieros vandenilio]], uoslės receptoriai greitai prisitaiko ir nustoja ką nors užuosti. Taip kad greitai žmonės apstoja užuosdinėti ir dar 10 kartų didesnes koncentracijas. Ir ką tada daryt?
O vat užuosti fosgeną galima tiktai nuo koncentracijų, kurios siekia 0,004mg/l, t.y. 4 mikrogramai litrui. O negana to, prie fosgeno, kaip ir prie [[sieros vandenilis|sieros vandenilio]], uoslės receptoriai greitai prisitaiko ir nustoja ką nors užuosti. Taip kad greitai žmonės apstoja užuosdinėti ir dar 10 kartų didesnes koncentracijas. O paskui ir 100 kartų didesnių jau neužuodžia. Ir ką tada daryt?


Tai visokie gudrūs vokiečiai tais laikais išrado gudrų nuodijimo būdą: kai pučia vėjas link visokių anglų ir prancūzų apkasų, imti ir nedideliais kiekiais patyliukais tą fosgeną išleidinėti, tegul ir nemirtinom koncentracijom, bet ilgai. Ir po truputį vis daugiau. Tai po kelių valandų taip nepastebimai gaudavosi sukurti tokias koncentracijas, kad visokie anglai ir prancūzai nejučia išmirdavo, taip ir nepastebėję, kad kažkas netaip.
Tai visokie gudrūs vokiečiai tais laikais išrado gudrų nuodijimo būdą: kai pučia vėjas link visokių anglų ir prancūzų apkasų, imti ir nedideliais kiekiais patyliukais tą fosgeną išleidinėti, tegul ir nemirtinom koncentracijom, bet ilgai. Ir po truputį vis daugiau. Tai po kelių valandų taip nepastebimai gaudavosi sukurti tokias koncentracijas, kad visokie anglai ir prancūzai nejučia išmirdavo, taip ir nepastebėję, kad kažkas netaip.
50 eilutė: 50 eilutė:
Tai tada anglai ir prancūzai atrado kitą dalyką: pasirodo, kad fosgenas smarkiai paveikia uoslės ir skonio receptorius taip, kad visas maistas, o ypač dar rūkalai, įgauna visiškai neįprastą skonį. Taip kad net jei žmogus neužuodžia fosgeno, tai maisto skonis pasidaro keistai šlykštus. O cigaretės pasidaro tokios šlykščios, kad neįmanoma rūkyt.
Tai tada anglai ir prancūzai atrado kitą dalyką: pasirodo, kad fosgenas smarkiai paveikia uoslės ir skonio receptorius taip, kad visas maistas, o ypač dar rūkalai, įgauna visiškai neįprastą skonį. Taip kad net jei žmogus neužuodžia fosgeno, tai maisto skonis pasidaro keistai šlykštus. O cigaretės pasidaro tokios šlykščios, kad neįmanoma rūkyt.


Šitaip anglai ir prancūzai išsprendė to tylaus nuodijimo problemą: liepė privaloma tvarka rūkyti visiems kareiviams, kad nuolatos kiekviename būryje būtų mažiausiai viena deganti cigaretė. O kad visi nerūkytų kartu, paskui kartu nerūkydami ir pražiopsodami tylią fosgeno ataką, liepė taikyti griežtas bausmes. Tai nuo to atsirado paskui prietaras, kad jei ten keli žmonės užsidegs cigaretę nuo vieno degtuko, tai jie visi mirs.
Šitaip anglai ir prancūzai išsprendė to tylaus nuodijimo problemą: liepė privaloma tvarka rūkyti visiems kareiviams, kad nuolatos kiekviename būryje būtų mažiausiai viena deganti cigaretė. O kad visi nerūkytų kartu, paskui kartu nerūkydami ir pražiopsodami tylią fosgeno ataką, liepė taikyti griežtas bausmes ir aiškų įkaldinėjimą: rūkyti turi visi ir nuolat turi būti rūkančių, todėl bendrus parūkymus daryti draudžiama. Tai nuo to atsirado paskui prietaras, kad jei ten keli žmonės užsidegs cigaretę nuo vieno degtuko, tai jie visi mirs.


Tai taip išties ir buvo, kad kai rūkydavo daug, o visi paskirai, kad nuolat būtų rūkantis, kuris pastebės, jog [[cigaretės]] pasidarė labai šlykščios, tai toksai keldavo dujų aliarmą. Ir visi išsigelbėdavo. O tie, kas nuo vieno degtuko prisidegdavo visi iškart, tai nepastebėdavo fosgeno ir mirdavo.
Tai taip išties ir buvo, kad kai rūkydavo daug, o visi paskirai, kad nuolat būtų rūkantis, kuris pastebės, jog [[cigaretės]] pasidarė labai šlykščios, tai toksai keldavo dujų aliarmą. Ir visi išsigelbėdavo. O tie, kas nuo vieno degtuko prisidegdavo visi iškart, tai nepastebėdavo fosgeno ir mirdavo.
12 858

pakeitimai