Elektrokonvulsinė terapija

Elektrokonvulsinė terapija (neretai dar vadinama "elektroimpulsinė terapija", "elektroterapija", "elektrošoko terapija" ir pan.) - tai vienas iš populiarių ir labai psichiatrų pamėgtų gydymo metodų.

Visa elektrokonvulsinės terapijos esmė labai paprasta - žmogui prie galvos pritvirtinami elektrodai, per kuriuos leidžiama kintamoji (~50Hz) srovė, įtampa palaikoma nuo 110 iki 250 voltų (priklausomai nuo to, kokia yra elektros tinklo srovė). Tam, kad pacientas nesipriešintų, jis įtvirtinamas ant terapinio gulto, taip pat jam gali būti suleista raminančiųjų vaistų.

Teigiamas poveikis pacientams

Pats teigiamiausias poveikis būna depresijomis bei neurozėmis sergantiems pacientams, tačiau tokia terapija puikiai tinka visiems, sergantiems įvairiomis psichikos ligomis. Jau po kelių elektrokonvulsinės terapijos seansų šie pacientai tampa judresni, paklusnesni, vykdo med. personalo nurodymus ir patarimus, atsiliepia teigiamai apie savo savijautą, nori socializuotis, užsiimti naudinga veikla.

Pašalinių poveikių pastebėta nedaug - dažniausiai tai nuo kelių minučių iki kelių valandų trunkantis ligonio sumišimas, nesiorientavimas aplinkoje, silpnumas, kartais - širdies infarktas ar galvos smegenų insultas. Tam, kad terapijos metu ligonis nevalingai nesituštintų, patariama prieš terapiją jį priverstinai nuvesti į tualetą.

Kontraversijos

Holokausto ir panašių nusikaltimų neigėjai neretai teigia, kad gestapo ir KGB taikyti kankinimai elektra išties buvo elektrokonvulsinė terapija, kuria buvo gydomi psichikos ligoniai, nes įranga tam taikoma ta pati, kaip ir įtampa bei srovė. Šiuo atveju vienareikšmiškai norim paneigti šią neteisingą nuomonę, nes medicinoje elektrokonvulsinę terapiją taiko tik apmokytas medicininis personalas, be to, elektrodai jungiami prie galvos, tinkamai išbandytais būdais.