Analinis seksualumas
Analinis seksualumas - viena iš kelių įgimtų, visiems būdingų seksualumo formų, apibrėžtų dar Froido.
Kaip ir visi natūralūs fiziologiniai procesai, taip ir tuštinimasis sukelia pasitenkinimo jausmą (palyginkim su valgymu, šlapinimusi ar pan.). Tačiau skirtingai nuo kitų fiziologinių veiklų, tuštinimasis turi ir būdingą pašalinį poveikį: moterims tiesiosios žarnos peristaltika stimuliuoja gimdą, o vyrams - prostatą. Dėl to, kas kart tuštinantis, kyla lytinė stimuliacija.
Atsiradus pirmiems lytinės brandos požymiams, organizmo lytinės reakcijos žymiai sustiprėja, todėl žmogaus lytinėje savivokoje analinė ir genitalinė seksualumo formos ima tarpusavy konkuruoti, taip galutinai apibrėždamos individo lytinę konstituciją. Tuo atveju, jei dominuoja analinis irba oralinis seksualumas, gali kilti saviidentifikacijos ir potraukio problemos, pasireiškiančios homoseksualumu irba kitais kompleksais.
Nereikia galvoti, kad analinis seksualumas gali būti smerktinas ar nenatūralus: jį turi visi žmonės, nes visi žmonės tuštindamiesi patiria palengvėjimą, pasitenkinimą. Skiriasi tiktai šio seksualumo išsivystymo lygmuo. Analinio seksualumo apraiškos ryškesnės vyrams, nes šiems būdingas ir greitas, intensyvus susijaudinimas. Dėl to vieno defekacijos akto metu vyras patiria keleriopai didesnę analinę stimuliaciją. Moterims toks jaudinimas mažiau būdingas, dėl to analinis seksualumas moterų tarpe paplitęs kiek silpniau.