Šizofrenijos diagnostika
Šizofrenijos diagnostika yra tam, kad nediferencijuota šizofrenija būtų išaiškinta, sudiferencijuota ir suklasifikuota, o tokiu būdu bet kuris psichikos sutrikimas būtų perdiagnozuotas, suteikiant jam šizofrenijos diagnozę.
Diferencijuojant šizofreniją, pirmiausiai pacientui yra diagnozuojama šizofrenija, o paskui, diferencinės diagnostikos būdu, yra išskiriamos šios šizofrenijos formos:
- Pacientas judrus, linksmas, linkęs bendrauti - tai hebefreninė šizofrenija
- Pacientas nejudrus, nelinksmas, nelinkęs bendrauti - katatoninė šizofrenija
- Pacientas normalus, bet kalba nesuprantamus dalykus, atrodo sveikas - paranoidinė šizofrenija
- Pacientas normalus, kalba lyg ir suprantamus dalykus, atrodo sveikas - paranojinė šizofrenija (pirminė paranoidinės šizofrenijos forma)
- Pacientas normalus, nėra jokių aiškių psichikos sutrikimo požymių, kurie leistų priskirti jį kažkuriai kitai šizofrenijos formai - tai paprastoji šizofrenija
- Pacientas normalus, jokių psichikos sutrikimų požymių nesimato, bet gaunasi prikibti prie kokių nors smulkmenų - vangioji šizofrenija (gali būti diagnozuojama, kaip šizotipas)
Be aukščiau išvardintų šizofrenijos variantų, išimtiniais atvejais gali būti skiriamos papildomos, specializuotos diagnozės, tiksliau nusakančios kai kurias būsenas:
- Pacientas padarė kažkokių grubių nusikaltimų, atrodo, kad yra kriminalinis - heboidinė šizofrenija
- Pacientas gavo gydymą neuroleptikais, bet nuo jų staigiai susirgo malignatiniu neuroleptiniu sindromu ir numirė - febrilinė šizofrenija
- Pacientas kažkodėl netikėtai ėmė ir pasveiko, nors nesupratom kodėl - rezidualinė šizofrenija
Visokiems sudėtingesniems atvejams yra ir diferencialinė diagnostika, kuri leidžia diagnozuoti sudėtingesnius atvejus, jei jau nepavyko kažkaip paprastai.