Rapid Application Development

RAD arba Rapid Application Development - tai įvairios programavimo platformos, kurios duoda aukšto lygio programavimo įrankius, kurių dėka atseit galima ką nors suprogramuoti labai greitai ir lengvai, ir tą padaryti atseit gali netgi visiškas lameris.

Pirmos RAD platformos buvo vizualiniam programavimui, visų pirma - vartotojo interfeisui paišyti skirtos. Bene pirmas iš tokių įrankių buvo skirtas NeXT sistemai, o po kelerių metų atsirado ir pirmas, išpopuliarėjęs per visą pasaulį daiktas - Delphi. Tokios platformos paprastu atveju leisdavo nusipaišyti vartotojo interfeisą iš mygtukų, o programinti visvien tekdavo pačiam. Tačiau sudėtingesnės platformos leisdavo daugiau - pvz., Delphi jau leisdavo nieko ten neprograminant, o tiesiog su drag n drop pajungti ir kokią nors Interbase ar dar kokią nors duomenų bazę. Tai čia jau kartais visiškai nieko nesuprantantys vartotojai paišydavo langelius ir pasijusdavo programuotojais.

Senų laikų programeriai vis dar prisimena, kaip visiems tiems radams skirtos platformos būdavo, kad netikėtai ima ir ištrina visą rankomis parašytą kodą, taip aiškiai pasakydamos, kad normaliam programavimui jos netinka. Vėliau, tiesa, ir Delphi, ir Visual Basic, ir kitų RAD platformų kūrėjai šitas kodo trynimo ir perrašinėjimo nesąmones gerokai aptvarkė, bet problema visgi laikėsi ilgai ir buvo visiškai chroniška - softas kartais tiesiog neatskirdavo, kur ten kažkas jo sugeneruota, o kur pataisyta ar parašyta programuotojo, tad imdavo ir pergeneruodavo kodo gabalus.

Kiek vėliau panašios RAD sistemos atsirado ir Web programavimui - dažniausiai kaip vizualiniai formų generatoriai, kur nupaišomi langeliai duomenų įvedimui, o tie langeliai per komplikuotas funkcijas, vos atsirasdami, kuria ir atitinkamus stulplelius duomenų bazių lentelėse, ir taip toliau, ir taip toliau. Pats lameris, tą darydamas, išties nieko nesupranta, jam viskas gražiai paišosi ir gaunasi kokia tai programa, kuri dirba ant tipinės LAMP platformos.

Problema ta, kad paskui, prireikus ką nors pamodifikuoti, paaiškėja, kad tas sugeneruotas kodas modifikavimui iš principo netinkamas, o viduriuose prišikta taip, kad pagal klasikinį ir puikiai žinomą Kernigano dėsnį viską perrašyti iš naujo gaunasi bent porą, o kartais ir dešimtį kartų greičiau, negu pataisyti, kas ten privelta.

Šiais laikais visoks RAD gerokai nunyko, tačiau į jo vietą atėjo Vaib kodingas, kuris daro tą patį, tiktai dar gudriau - tu parašai kažką čatbotui, o tas čatbotas ima ir prigeneruoja neaišku ko, kas daro neaišku ką. Kadangi pradžioje viskas atrodo labai neblogai, tai paskui kyla šventas ir niekuo nepagrįstas tikėjimas, kad iš to pavyks išspausti kažką protingo. Deja, irgi suveikia tas pats Kernigano dėsnis.