DNR

DNR arba deoksiribonukleorūgštis arba dezoksiribonukleininė rūgštis - tokia chemija, o taip pat nelabai rūgštis, o greičiau jau toksai spiralizuotas kratinys, sudarytas iš tarpusavy apsijungusių organinių rūgščių bazių. Visokios ląstelės DNR naudoja paveldėjimui - savo genetinei medžiagai išsaugoti, perduoti ir atgaminti.

Kita panaši į DRN medžiaga - tai RNR, kurį ląstelės naudoja vidiniams medžiagų gamybos procesams, o nors kai kurie primityvesni dariniai, kaip kad virusai - tai ir paveldėjimui, vietoje DNR.

DNR susideda iš tarpusavy apsijungusių nukleotidų - tai adeninas, guaninas ir citozinas, plius timinas ir uracilas. Gi uracilas dažniau aptinkamas RNR, tuo tarpu DNR tik labai išimtiniais atvejais.

Štai tie nukleotidai apsijungia į poras, o iš porų gaunasi visokios sekos, kurios dar kartais vadinamos genais. Tos sekos koduoja gyvuosius organizmus kaip kokios tam tikros raidės, tai beje, raidėmis nukleotidai ir žymimi:

• A - reiškia adeninas
• G - reiškia guaninas
• C - reiškia citozinas
• T - reiškia timinas
• U - reiškia uracilas

Tai kadangi jungimaisi būna į poras, tai čia galėtume dar papasakoti, kad būna visokios tokios, kaip AG, AC, AT, AU, GA, GC, GT, GU, CA, CG, CT, CU, TA, TG, TC, TU, UA, UG, UC, UT, plius dar kaip bebūtų nuostabu, dag gali būti ir poros su savimi - tai AA, GG, CC, TT, UU. Aišku, vienos poros pasitaiko dažniau už kitas, taip kad vienų atsiranda neretai, o kitos būna retokai.

Tai kokio nors žmogaus DNR gali būti aprašyta kaip vat šitų AGCTU raidžių seka, tik kurios ilgis yra maždaug apie 3 milijardus porų arba 6 milijardus bazių. Kaip galim suprasti, kombinacijų skaičius tada gaunasi smarkiai nevaikiškas.