Neuromediatoriai

Neuromediatoriai arba neurotransmiteriai - tai tam tikri junginiai, kurie išsiskiria organizme, daugiausiai smegenyse, nors ir kituose organuose, ir turi gebėjimą reguliuoti visokių nervinių signalų perdavimą, stiprinimą, slopinimą ir panašiai. Be viso kito, neuromediatoriai daugeliu atvejų veikia ir kaip tos medžiagos, kurios sukelia emocijas bei visokius elgesio pakitimus.

Visų neuromediatorių veikimo principas kažkiek panašus: jų molekulės pakliūna į neurono paviršiuje esantį receptorių, o kai pakliūna, tai pradeda keistis neurono cheminis/elektrinis potencialas, o tada iš to jau gaunasi koks nors nervinis signalas. Kadangi ir neuronų būna įvairių, ir receptoriai irgi juose būna įvairūs, tai skirtingi neuromediatoriai gali duoti skirtingą poveikį.

Dėl to, kad neuromediatoriai stipriai veikia smegenis, tai kai kurios cheminės medžiagos, kurios tuos neuromediatorius imituoja, sustiprina ar slopina, būna naudojamos kaip įvairios medžiagos. Taigi, šitaip veikia ir visokie narkotikai.

Pirmasis neuromediatorių egzistavimą teoriškai nuspėjo toksai Zigmundas Freudas, kai sugalvojo, kad negali būti taip, kad vien tik cheminiai procesai smegenyse, bet negali būti ir taip, kad yra vien elektriniai procesai. Tai Freudo idėja buvo tame, kad yra kažkokios medžiagos, kurios junginėja elektrinį signalų perdavimą neuronuose. Po poros dešimtmečių buvo atrastas acetilcholinas, o paskui įrodytas ir būtent toksai jo veikimas. Kiek vėliau buvo atrasta ir nemažai kitų neuromediatorių.

Klasikinės medžiagos, žinomos kaip neuromediatoriai:

• Acetilcholinas - plačiausiai visur veikiantis neuromediatorius, pradedant raumenimis ir baigiant smegenimis, išskiriami du receptorių tipai - muskarininis ir nikotininis
• Adreninalinas - tas neuromediatorius, kuris atsakingas už bėk arba kovok reakciją, o taip pat ir šiaip už organizmo apsaugines reakcijas sužeidimų atvejais
• Noradrenalinas - irgi atsakingas už tą pačią bėk arba kovok reakciją, o kartu ir šiaip už energijos reikalaujančias būsenas
• Dopaminas - pagrindinai žinomas dėl to, kad sukelia didesnį ar mažesnį pasitenkinimo jausmą
• Serotoninas - dalyvauja smegenų veikloje, pagrindinai tose reakcijose, kurios atsakingos už mąstymą, fantazijas, asociacijas, o jei per daug - tai ir už haliucinacijas
• Melatoninas - dalyvauja, slopinant smegenų veiklą vakare (biologinis laikrodis), o paskui konvertuojasi į serotoniną
• GABA - tiesiog slopina smegenų veiklą ir mažina dirglumą, o kartu dalyvauja tame, kad nervinė ląstelė prikauptų energijos kitiems darbams
• Histaminas - didina nervų dirglumą, o taip pat atsakingas už uždegimines ir alergines reakcijas

Be šitų neuromediatorių, yra dar ir kai kurių kitų specifinių junginių, kurie yra baltyminės kilmės, tad jų dalyvavimo mechanizmai daug mažiau aiškūs. Kelios ryškiausios tokios medžiagos ar jų rūšys - tai enkefalinai, endorfinai (abi grupės junginių dalyvauja skausmo ir šoko būsenų reguliavime) ir oksitocinas (dalyvauja meilės, tėvų prisirišimo prie vaikų, vaikų prisirišimo prie tėvų ir pan. reiškiniuose).