Eric Berne

Eric Berne - tai buvo toksai pagarsėjęs psichiatras ir šiuolaikinės psichoterapijos metodų kūrėjas iš JAV, katras pradžioje buvo vienu iš ryškesnių psichoanalizės žvaigždžių. Gi paskui Eric Berne kažkaip nutarė, kad ta psichoanalizė kartais per daug sudėtingai nupasakoja dalykus, ir kad reikia visus tuos nupasakojimus supaprastinti, kad neliktų nereikalingų ir dažnai labai smarkiai klaidinančių mistikų, kurias taip mėgdavo visur kaišioti Freudas.

Tai taip labai racionaliai dėliodamas, Eric Berne ėmė ir sudėstė viską į kelis esminius teiginius, tapusius transakcinės analizės esme:

• Daugelis dalykų, kurie kelia žmonėms problemas, yra netgi ne trauminiai, o tiesiog išmokti elgesio modeliai (beje, Freudas apie juos irgi daug kalbėjo), ir jų tvarkymui joks traumų aiškinimasis nereikalingas - pakanka išsiaiškinti žmonių elgesį ir tai, kaip tas elgesys buvo išmoktas, ir ko iš to elgesio tikimasi
• Daugelis probleminių dalykų pasireiškia ne pavienio žmogaus galvoje, o kaip interakcija tarp dviejų ar daugiau žmonių - t.y., tam tikras bendras žaidimas ar spektaklis, kuris sužaidžiamas visiškai nuoširdžiai, bet išties yra paremtas tais nelabai sąmoningais išmokimais
• Visokie mistiniai Freudo terminai, žymintys žmogaus asmenybės dalis gali būti pakeisti daug paprastesniais ir žymiai suprantamesniais, kurie būtų aiškūs visiems
• Daugelis prastų interakcijų ir nesusišnekėjimų tarp žmonių kyla jau vien dėl to, kad tarpusavy sąveikauja ne tos asmenybės dalykus, kur reikėtų

Esminiai Eric Berne įvesti dalykai buvo du - pirmiausiai naujas rinkinys pavadinimų asmenybės dalims, o antra - krūva tipiškiausių scenarijų, kuriuos nesąmoningai žaidžia didesnė dalis žmonių.

Vėliau Eric Berne teorija, nors ir daug ką geriau sudėstanti, buvo atmetinėjama visokių psichoanalizės veikėjų ir taip Eric Berne tapo dar vienu Freudo teorijų vystytoju, kuris buvo išmestas iš oficialios psichoanalizės.

Asmenybės dalys pagal Eric Berne

Štai tokias asmenybės dalis įvedė Eric Berne savo transakcinėje analizėje:

• Vaikas (angl. Child) - tas pats Id pagal Freud, bet išties tai ta dalis, kurioje sėdi visos emocijos, įgimtos reakcijos, padykimas ir panašiai
• Globėjas (angl. Parent) - tas pats Superego pagal Freud, o išties tai ta dalis, kuri yra morali ir žino visuomenės turimas taisykles bei moka ką nors vertinti pagal jas
• Suaugęs (angl. Adult) - racionalus Ego pagal Freud, kuris moka mąstyti logiškai ir rasti visokius sprendimus

Labiausiai Eric Berne pagarsėjo savo knyga "Games People Play", kurią išleido 1964 metais. Knygoje buvo didžiulis kiekis scenarijų, pagal kuriuos žmonės tarpusavy bendrauja, prisidarydami nesąmonių. Tai atpažindami savo gyvenime nuolat besikartojančius elgesio paternus, labai daugelis anuomet ta knyga susižavėjo ir ji tapo bene populiariausiu ano meto psichoterapijos besteseleriu.

Pagal ankstyvąją Eric Berne teoriją, daugiausiai problemos kildavo dėl to, kad būdavo prastos Vaiko, Globėjo ir Suaugusiojo sąveikos, tačiau vėliau, atsiradus Dramos trikampiui, teorija buvo gerokai perkurta - scenarijai paaiškėjo besantys Aukos, Gelbėtojo ir Persekiotojo rolių sąveikomis.

Transakcinė analizė ir psichoanalizė

Psichoterapijoje visgi ankstyvoji Eric Berne teorija ir visa transakcinė analizė anuomet ne per daug pasiteisino, nes nors ir sudėliodavo kažkokius dalykus protingai, buvo per mažai pririšta prie kaip tik nelabai protingų trauminių mechanizmų tvarkymo. Taigi, sėkmė čia priklausydavo nuo psichoterapeuto patirties - ir būtent tie, kas turėdavo psichoanalizės patirtį, identifikuojant traumas, rezultatus gaudavo gerus. Tuo tarpu tie psichoterapeutai, kurie bandydavo transakcinės analizės mokytis be psichoanalizės patirties, gerų rezultatų nepasiekdavo.

Tačiau situacija pasikeitė, kai transakcinę analizę ėmė vystyti vienas iš Eric Berne mokinių - toksai Stephen Karpman, kartu su pačiu Eric Berne sukūręs ir išvystęs Dramos trikampio teoriją. Šioji kardinaliai supaprastino transakcinę analizę, nes parodė, kad visi žaidimai, t.y., visokios dramos vyksta tarp kelių rolių - Aukos, Persekiotojo ir Gelbėtojo. Gi tų pačių rolių atpažinimas pacientams leisdavo daug lengviau atpažinti ir juos traumavusius veiksnius, ir savo traumų pasireiškimus, ir savo neurotinius išmokimus.

Štai po to transakcinė analizė pradėjo veikti ir be psichoanalizės, nes gavo savo pačios įrankius, skirtus traumų identifikavimui ir tvarkymui.

Jau naudojant būtent tokią Stephen Karpman rolių sistemą transakcinė analizė iš esmės persikūrė iš naujo ir dabar yra viena iš efektyvesnių psichoterapijos rūšių.