Encefalopatija

Encefalopatija - bendrinis pavadinimas įvairiems bendriems smegenų pažeidimams, dėl kurių prasideda smegenų disfunkcija. Kitaip tariant, neurologinio lygio sutrikimai, pasireiškiantys sutrikusios psichikos požymiais. Paprastai encefalopatija reiškia, kad smegenų pažeidimas yra labai sunkus, didesne dalimi negrįžtamas, o žmogus, kuris jį patiria, arba greitai numirs (jei nepasiseks), arba taip ir liks debilavotu prietranka, arba mediciniškai įvardinant - encefalopatu.

Mediciniškai šiais laikais psichikos sutrikimai, kuriuos sukelia encefalopatijos, būna vadinami psichoorganiniu sindromu - t.y., psichikos sutrikimu, kurį sukėlė stiprūs organiniai smegenų pažeidimai.

Tipiškais atvejais, jei negydoma, encefalopatija paprastai sunkėja ir dažnai baigiasi mirtimi arba sunkiais liekamaisiais smegenų pažeidimais. Taigi, jei pastebėsite, kad kam nors yra encefalopatijos požymiai, tai labai skubiai kreipkitės į medikus. Turėkit omeny, kad encefalopatas pats savo būsenos gali visiškai nesuvokti ir priešintis, elgtis neadekvačiai ar kartais ir agresyviai.

Netgi tuo atveju, jei encedalopatija yra pagydoma, encefalopatas visvien lieka su gan sunkiais liekamaisiais reiškiniais, kurių reabilitacijai prireikia nuo kelių mėnesių iki kelių ar netgi keliolikos metų. Net visiškai idealiu atveju liekamieji smegenų pažeidimai būna pastebimi gan ilgą laiką, o kartu su jais - ir psichikos sutrikimai, įskaitant iškreiptą pasaulio suvokimą ir psichotinio pobūdžio mąstymą.

Encefalopatijos metu psichikos sutrikimai pasireiškia kaip žmogaus pasimetimas, atminties praradimai, asmenybės pokyčiai, nuotaikų sutrikimai, dirglumas, neadekvatus jautrumas šviesai, kvapams ir garsams, sąmonės aptemimas, psichozės, o sunkiais atvejais - koma. Prastesniais atvejais encefalopatijos metu gali būti haliucinacijos, traukuliai, deliriumas, o taip pat ir sąmonės praradimai, kuriems dažnėjant, išsivysto koma, kuri paprastai baigiasi mirtimi.

Encefalopatijos kyla dėl įvairaus pobūdžio susirgimų, kurie smegenis gali paveikti skirtingais būdais, tačiau galutiniai simptomai būna panašūs, nes kyla dėl bendrų smegenų pažeidimų. Tipiškiausios encefalopatijų rūšys yra šios:

• Anoksinė encefalopatija - atsiranda dėl širdies sutrikimų, dėl kurių sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi.
• Lėtinė trauminė encefalopatija - kyla dėl pasikartojančių smegenų sutrenkimų, labai dažna pas boksininkus, amerikietiško futbolo žaidėjus ir pan.
• Hepatinė encefalopatija - kyla dėl kepenų pažeidimo, dėl kurio, savo ruožtu, išsivysto toksiniai smegenų pažeidimai
• Hipertenzinė encefalopatija - kyla dėl aukšto kraujospūdžio ir jo sukeliamo lėtinio galvos smegenų kapiliarų pažeidimo
• Hipoksinė ischeminė encefalopatija - dėl deguonies trūkumo, kuris kūdikiams kyla išsyk po gimimo
• Metabolinė encefalopatija - dėl įvairių metabolizmo sutrikimų, kurie ilgainiui pažeidžia smegenis
• Toksinė encefalopatija - dėl apsinuodijimų smegenis pažeidžiančiomis medžiagomis, pvz., kai kuriais nuskausminančiais vaistais ar, itin neretu atveju, dėl ilgalaikio neuroleptikų vartojimo, įvairių narkotikų ir pan.
• Ureminė encefalopatija - susijusi su inkstų nepakankamumu, kai kurių vaistų vartojimu per didelėmis dozėmis, toksinų, ilgalaikės dehidratacijos, infekcijų, nukraujavimo ir pan.
• Vernikės (Wernicke) encefalopatija - susijusi su lėtiniu vitamino B1 trūkumu
• Insulto sukelta encefalopatija - kyla dėl tiesiog insulto
• Alkoholinės encefalopatijos - būna įvairiai išsivystančios (dėl alkoholio surogatų, B grupės vitaminų trūkumo, lėtinio alkoholinio smegenų pažeidimo), bet susijusios su alkoholio vartojimu
• Su galvos smegenų augliais susijusios encefalopatijos kyla dėl to, kad smegenų veiklą sutrikdė kokios nors rūšies smegenų auglys
• Įvairios galvos smegenų infekcjos, kurios gali būti ir lėtinės - pvz., infekcinis encefalitas, meningitas, neurosifilis ir kitos
• Dėl kokių nors priežasčių pakilęs intrakranialinis slėgis, t.y., slėgis kaukuolės viduje
• Stiprus mechaninis galvos pažeidimas, t.y., smegenų sutrenkimas aka smegenų sukrėtimas
• Įvairių rūšių bendri kūno traukuliai, kurie gali sutrikdyti galvos smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi
• Elektrokonvulsinė terapija, kuri visada sukelia lengvesnės ar sunkesnės formos encefalopatiją
• Kai kurie autoimuniniai susirgimai, kurie gali pažeisti smegenis
• Kartais išvis nenustatomos, nežinomos priežastys

Encefalopatijos išties yra labai paplitę - pvz., iš žmonių, kurie patiria infarktą, išgyvena maždaug apie pusė, tačiau iš tų išgyvenusių didesnė dalis patiria liekamąją encefalopatiją, kuri kyla dėl to, kad infarkto metu sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi. Tai reiškia, kad po infarkto žmogui reiks gan ilgai atsistatinėti, kol jo smegenys vėl pradės veikti bent jau apynormaliai.

Taip pat dažnai encefalopatija pasitaiko, esant sunkesniems kepenų susirgimams - pvz., iš tų, kam diagnozuojama kepenų cirozė, daugiau kaip pusė rodo aiškius smegenų pažeidimo požymius, t.y., turi encefalopatiją.

Tarp žmonių, kurie itin sunkiai ir ilgai piktnaudžiauja alkoholiu, lėtinė encefalopatija irgi būna dažna - tai tas pats visiems puikiai pažįstamas visiškai prasigėrusių alkoholikų tipažas, kurie būna grubūs, durni ir savo mąstymu net nelabai panašūs į žmones. Paprastai alkoholinė encefalopatija vystosi dalinai dėl alkoholio sukeltų smegenų pažeidimų, bet kartu dalinai būna susijusi ir su B grupės vitaminų trūkumu.

Alkoholinės kilmės encefalopatijos bent dalinai siejamos ir su tokiais sutrikimais, kaip dellirium tremens arba baltoji karštligė.

Bendru atveju universalaus gydymo encefalopatijoms nėra, gydomas būna tas susirgimas, kuris encefalopatiją sukėlė. Pati encefalopatija, kaip pasekmė, gydoma palaikomaisiais ir reabilitaciniais metodais - pradedant deguonies kaukėmis ir baigiant ilgalaikiu B grupės vitaminų kursu, o taip pat psichoreabilitacinėmis programomis - pradedant mokymu save apsitarnauti ir kalbėti ir baigiant reintegracija į visuomenę.