Sisteminis fotoaparatas

Sisteminiai fotoaparatai - tai tokie, kurie turi keičiamus objektyvus. Daugelis lietuviškų pardavėjų tame nesigaudo, tad sisteminiais vadina ką papuola, išskyrus veidrodinius fotoaparatus, arba, pvz., vadina tiap vien tik kokius nors Micro Four Thirds ar dar kokius nors - žodžiu, visai neaišku ką ir pagal neaiškią logiką, kas ir natūralu, nes logikos jie neturi, o turi tik gebėjimą išdidžiai pisti protą pirkėjams, žinovų tonu pasakodami visokius kliedesius.

Taigi, realiai sisteminis fotoaparatas - tai yra bet koks fotoaparatas, kuris priklauso kokiai tai objektyvų sistemai, t.y., kokiu tai būdu objektyvas gali būti keičiamas į kitą objektyvą. Vat ir viskas.

Tokie sisteminiai fotoaparatai pirmiausiai yra dauguma įvairių veidrodinių fotoaparatų, nors dažnas debilavotas pardavėjas, tą išgirdęs, gali pradėti iš aukšto aiškinti, kad būtent jūs nieko nesuprantat - čia geras Daningo-Kriūgerio efekto pavyzdys. Kartu sisteminiai yra ir nemažai senesnių neveidrodinių fotoaparatų su vaizdo ieškikliu, o taip pat ir daugelis visokių naujesnių fake-DSLR.

Esmė visais atvejais tiesiog yra sistema - t.y., kokios sistemos yra tam tikras fotoaparatas, t.y., kokią jungtį savo objektyvui pajungti jis turi. Ir čia slepiasi ir didžiausias visų sisteminių fotoaparatų privalumas, ir didžiausia problema - per tas jungtis galima naudoti daugybę nuostabiai gerų objektyvų, gamintų ir naujaisiais laikais, ir prieš gerą pusę šimto ar dar daugiau metų, bet kartu tos jungtys yra tarpusavy nesuderinamos, o jų kiekis yra realiai milžiniškas. Taigi, jei rasit kur nors kokį puikų seną Carl Zeiss, Tokina ar Yashica objektyvą, tai dar nereiškia, kad galėsite jį panaudoti su savo kokiu nors nauju fotoaparatu.

Tai paskui, kai gerai daugiau įgauni patirties ir visų tų nesąmonių atsikandi, tai lieka supratimas, kad iš esmės tėra viena gera sistema ir jos objektyvai - tai M42, o visa kita - tai jau įvairios didesnės ir mažesnės blogybės.