Dispersija

Dispersija - tai išsibarstymas. Paprastai kalbant - belenko išsibarstymas į šonus ar šiaip visokias puses.

Kalbant apie optiką, tai dispersija reiškia visokių šviesai skaidrių medžiagų gebėjimą išskaidyti šviesą į vaivorykštės spalvas - kuo smarkiau yra skaidoma, tuo dispersija yra stipresnė. Tai reiškia, kad tokios medžiagos, gavusios baltos šviesos, duoda visokių tenai spalvingų švieselių. Optikos prietaisams šitai yra labai bloga savybė, nes sukelia visokias spalvines aberacijas. Gi papuošalams tai kaip tik gerai, nes tai reiškia itin gražų žvilgėjimą.

Nuo seno aukščiausią ever dispersiją turėjusia medžiaga buvo deimantas - būtent dėl to jis ir buvo vertinamas, kaip itin geras brangakmenis. Kai deimantai nušlifuojami ir nupoliruojami, tai gaunasi briliantai, o šieji tyčia šlifuojami taip, kad šviesos lūžių būtų kuo daugiau ir kuo daugiau gautųsi ir dispersijos. Rezultate tikri deimantai spindi visokių spalvų atspindžiais, ir neretai taip stipriai, kad prieblandoje gavę spindulį, atrodo lyg patys pradėtų šviesti visokių spalvų švieselėmis.

Šiais laikais žinoma, kad yra dar viena medžiaga, kuri ne tai kad deimantams prilygsta, bet juos dar ir labai stipriai lenkia - tai sintetinis rutilas. Natūralus rutilas būna tiek smarkiai užterštas priemaišomis, kad jokių tenai išsklaidytų ir į vaivorykštes paverstų atspindžių neduoda, bet sintetinis būna pakankamai skaidrus, kad šviesą skaidytų kuo puikiausiai. Tai sintetinis rutilas savo žaižaravimais smarkiai pralenkia net ir deimantus.