Toyota vadybos sistema

Toyota vadybos sistema - tai viena iš specifinių kokybės vadybos metodologijų, kurios išaugo Japonijoje, bandant jungti įvairius kokybės vadybos principus su konkrečiais gamybos reikalavimais ir kai kuriomis naujesnėmis valdymo teorijomis, kaip kad ToC. Vėlesniais laikais, bandant atsisieti nuo Toyota kompanijos, pavadinimas buvo pakeistas į Lean, atsisakyta dalies praktinių vadybos metodų, užmiršta dalis praktinių prielaidų, susijusių su visa sistema.

Toyota vadybos sistema priskiriama TQM sistemoms, nes remiasi principu, kad negali būti per didelių kokybės pastangų, o kiek kokybę begerintum, visvien bus galima išlošti, kokybę pagerinus dar labiau.

Savo esme Toyota vadybos sistema labai gerai atitinka klasikinę Edwards Demming sukurtą kokybės vadybą, tik su juntamais patobulinimais.

Toyota vadybos principai:

1. Vadybos principai turi būti paremti ilgalaike nauda, netgi jei bus trumpalaikiai finansiniai pralošimai
2. Reikia kurti nuoseklų teisingo vykdymo srautą, kuris iškeltų problemas į paviršių (tik teisingo vykdymo dalys turi būti proceso dalimi, klaidų/broko apdirbimas turi būti atskiras)
3. Reikia kurti "pull" tipo sistemas, kad būtų išvengiama perprodukcijos (gamyba turi būti ribojama ir eiti į buferius)
4. Reikia apriboti apkrovas (tik taip gaunasi sinchronizuoti skirtingus procesus)
5. Sukurti stabdymo kultūrą, kad būtų pilnai sprendžiama problema, o produkcija iš pirmo karto būtų teisinga (garsieji konvejerių stabdymai)
6. Standartizuoti darbai ir procesai yra pagrindas bet kokiam gerinimui ir darbuotojų įgalinimui (be standartizuotų procesų apibrėžimo ir valdymo joksai Lean neįmanomas)
7. Turi būti vizualinė kontrolė, kuri būtų organizuota taip, kad jokios problemos negalėtų pasislėpti
8. Naudoti tik patikimą, gerai ištestuotą technologiją, kuri veiktų taip, kaip reikia žmonėms ir procesams
9. Auginti lyderius, kurie nuosekliai supranta darbus, gyvena pagal įmonės filosofiją ir moko šito kitus darbuotojus
10. Vystyti išskirtinius žmones ir komandas, kurios suprastų visos įmonės filosofiją
11. Gerbk savo išplėstinį partnerių ir tiekėjų tinklą, kelk jam reikalavimus ir padėk tobulėti (turimas omeny ir netiesioginių tiekėjų bei partnerių tinklas)
12. Eik ir pats pažiūrėk, kad gerai suprastum situaciją (vadovai turi gyvai ateiti į problemų taškus ir susipažinti su bėdomis ne iš nuogirdų, o tiesiogiai)
13. Sprendimus daryti lėtai, pagal bendra konsensusą, išnagrinėjant visas galimas opcijas. Pokyčius įgyvendinti sparčiai.
14. Tapti besimokančia organizacija per negailestingą savęs vertinimą ir nuolatinį gerinimą

Ypatingai Toyota vadybos sitema pagarsėjo per kai kuriuos kraupinančius veiksmus, kurie taip ir nesugebėjo permušti mąstymo ne japonų firmoms - pvz., stabdant visą konvejerį, kai tik atsiranda kokia nors nekokybės problema, arba visiems nešiojant baltus chalatus ir baltas pirštines, ir ieškant gedimų visur, kur bent minimaliai susitepei.

Vienas iš esminių Toyota procesų valdymo principų, netieiosgiai įvardinamas ir tose taisyklėse - tai gaminti ne daugiau ir greičiau, o gaminti tiksliai tiek kiek reikia, su tokia kokybe kaip reikia ir būtent tada, kada reikia. Nuo to ir dar vienas istorinis dalies šios metodikos pavadinimas - "Just in time". Procesą galima ištobulinti tik kai visi subprocesai yra labai gerai suderinti, o tam kai kuriose vietose būtinas ir procesų sulėtinimas, ir apkrovų apribojimas. Iš to atsiranda ir tokie darbų pristabdymo įrankiai, kaip Kanbanas.

Nesuprantant tokių valdymo principų, nesigauna ir pasiekti Toyota sėkmės, nes šioji paremta būtent skirtingų procesų dalių tarpusavio suderinimu į optimaliai veikiantį vieną didesnį mechanizmą.