Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Akrostichas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
19:02, 25 rugsėjo 2025 versija, sukurta John Smith (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: 500px|thumb|right|Architektas [[Andrius Ropolas savo akrostiche rašo palinkėjimą, matomai skirtą kultūros ministrui Ignui Adomavičiui, bent jau taip mes čia spėjam.]] '''Akrostichas''' - tai toksai tekstas ar eilėraštis ar poema, kur kiekvienos eilutės pirma raidė, ar pirmas žodis sudaro atskirą tekstą, kurį galima perskaityti atskirai nuo viso bendro teksto. Pats ben...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Architektas Andrius Ropolas savo akrostiche rašo palinkėjimą, matomai skirtą kultūros ministrui Ignui Adomavičiui, bent jau taip mes čia spėjam.

Akrostichas - tai toksai tekstas ar eilėraštis ar poema, kur kiekvienos eilutės pirma raidė, ar pirmas žodis sudaro atskirą tekstą, kurį galima perskaityti atskirai nuo viso bendro teksto. Pats bendras tekstas gali skambėti visai gerai ir neįtartinai, tuo tarpu akrostiche paslėptas tekstas gali nešti slaptesnę, bet tuo pačiu tikresnę prasmę, taip pasakydamas tiesą, kurios gal viešai ir nebūtų galima skelbti.

Pagal vieną iš versijų, pasakymas "tarp eilučių" irgi yra kilęs nuo akrostichų, nes senoviniais laikais akrostichai ir būdavo daromi tuo tikslu, kad ką nors pasakyti, viešai ir atvirai to kažko nepasakant.

Pirmas lietuviškas akrostichas buvo dar pirmoje lietuviškoje knygoje - Martyno Mažvydo parašytame katekizme, kurio įžanginis eilėraštis savo eilučių pirmomis raidėmis skelbė paties Martyno Mažvydo vardą ir pavardę.

Šiais laikais bene garsiausiu, staigiausiai pagarsėjusiu lietuvišku akrostichu tapo tasai, kurį parašė toksai architektas Andrius Ropolas, kai 2025 metų rugsėjo 25 dieną protesto prieš naują kultūros ministrą Ignotą Adomavičių proga paskelbė atsistatydinąs iš Lietuvos architektūros meno tarybos.

Tai čia šitai labai simboliška, nes labai meniška, ir daug kultūros ir dvasingumo visame tame.