Cybersyn

Cybersyn - totalitarinio valdymo kompiuteris, kurį buvo susigalvojęs išprotėjęs komunistas Čilės prezidentas Salvador Allende. Šis projektas originale, ispanų kalba, dar buvo vadinamas "Synco" - "Sistema de Información y Control". Pagal idėją, kompiuteris turėjo pradžioje valdyti visą Čilės ekonomiką, prekybą, gamybą, valdymą, o paskui ir išvis viską.

Praktikoje Cybersyn projektas buvo įgyvendintas tiek, kad nuo 1972 metų buvo įjungtas ir galėjo valdyti dalį Čilės ekonomikos, darydamas jai didžiulę žalą. Paradoksaliu būdu buvo ir naudos - milžiniška telekso mašinų sistema dažnai buvo naudojama paraleliai, nepriklausomai nuo Cybersyn kompiuterių, todėl leido keistis duomenimis ir resursais, neatsižvelgiant į Cybersyn valdymą.

Viską valdantys kompiuteriai

Valstybę valdančio kompiuterio idėją išrado anoksai Anthony Stafford Beer, kuris susigalvojo, kad kompiuteriai gali užsiimti vadyba, nes visokias situacijas galima susikaičiuoti ir numatyti, o tada valdyti automatiškai. Taigi, vyrukas pradėjo rašinėti knygas apie teisingą planinį valdymą ir apie tai, kaip visa tai esą gerai, ir kažkokiais neaiškiais keliais jo knygos pakliuvo į SSRS, kur prikūrė naujų idėjų sovietnei planinei ekonomikai. Tuo pačiu vyrukas pasidarė žinomas ir kitose socialistinio lagerio šalyse, kaip ribotam žmonių ratui prieinamas užsienio autorius. Matyt tokiais keliais anas pasidarė žinomas ir Salvadorui Aljendei.

Gi Čilės prezidentu tapęs komuniaga ir beprotis Salvadoras Aljendė jau žinojo, kad socialistinio bloko šalys smarkiai atsilieka nuo Vakarų, tačiau nusprendęs buvo, kad taip yra tik dėl to, kad yra valdymo netobulumų ir grįžtamojo ryšio trūkumų - tipo, reikia, kad kiekvienas eilinis paprastas žmogus galėtų aukščiausiai valdžiai dar ir pranešti, ar jis gerai gyvena, kad būtų galima į jo poreikius atsižvelgti. Nes jei teisingai valdysi, tai nereiks kapitalistinio švaistymo reklamai, konkurencijai ir dar kažkam, todėl resursų liks labai daug ir visi tada gyvens labai laimingai. Tereikia tik, kad valdymas būtų totalus, per visus galus.

Taigi, 1971 metais tasai Anthony Stafford Beer buvo pakviestas į Čilę ir jam buvo nurodyta padaryti projektą - visos Čilės ekonomiką valdantį socialistinį kompiuterį, kuris pilnai pašalins kapitalizmo trūkumus. Projektas buvo pavadintas Cybersyn.

Cybersyn veikimo teorija

Per porą metų sukurta sistema buvo sudaryta iš IBM System/360, o paskui ir iš Burroughs 3500 mainfreimų, taip pat iš valdančio softo Cyberstrider, kuris viską turėjo valdyti per Cybernet tinklą. Pastarasis buvo sudarytas iš telekso aparatų, įrengtų maždaug 500 įmonių ir įstaigų. Viso tinklo centras buvo įrengtas prezidento rūmuose - Palacio de La Moneda.

Sistemoje valdymas buvo skirstomas į keturis lygmenis: globalios ekonomikos, ekonomikos sektoriaus, veiklos srities ir įmonės. Būdavo ir renkami duomenys, bet kartu būdavo ir prognozuojamas įvairių resursų naudojimas - remiantis istoriniais duomenimis, kurie tarpais visiškus grybus rodydavo, nes tai, kad prieš metus buvo lietus, tai nereiškia, kad šiemet nebus sausros.

Valdymo mechanizmas buvo paremtas algedoniniais jungikliais, kurių esmė buvo, kad jei kažkur kažkas negerai, tai į ten siunčiamas komandinis randomas, kad prasidėtų pokyčiai, nes jei negerai, tai reikia kažką keisti, o kadangi yra neaišku ką keisti, tai reikia keisti randomu, kol pavyks padaryti taip, kad jau būtų gerai.

Čia jūs teisingai supratot - kuo kažkur blogiau, tuo daugiau atsitiktinių ir nesąmoningų nurodymų, kad jie sutrikdytų veiklą taip, kad nuo dar didesnio sutrikimo viskas jau tada pagerėtų. Kad viskas neatrodytų taip durna, į tokius nurodymus buvo įtraukiami žmonės, kurie turėtų aptardinėti sprendimus, juos kaip tai taip automatiškai kaip ir pareguliuodami, nors ir būdami nereikalingais, nu bet visvien.

Žodžiu, tokia pamišėlių logika.

Cybersyn veikimo praktika

Dabartiniais laikais galim spėti, kad anasai Anthony Stafford Beer buvo autistas ir įprastą žmonių elegesį laikė randominiu, t.y., atsitiktiniu, todėl neprognozuojamu ir nevaldomu. Jo galvoje matyt susidėstė kažkas taip, kad jei duosi žmonėms random komandas, tai žmonės ir darys random dalykus, nors realiai žmonės gi visvien rinktųsi protingesnius sprendimus. Toksai nesuprantamas žmonių pasirinkimas autistui sudaro įspūdį, kad jo teorija apie randominį valdymą veikia.

Taigi, Cybersyn turėjo būti valdoma būtent šitaip. Bet jei kažkuris iš apatinių lygmenų (pradžioje - gamyklų, vėliau turėjo būti ir dar smulkesni lygmenys) nesuveiktų, tai analogiškas elgesys turėtų būti eskaluojamas į aukštesnį lygmenį - pradžioje į veiklos srities, paskui į ekonomikos sektoriaus, o galų gale ir į globalios ekonomikos lygmenį.

Praktikoje gi visa Cybersyn, ką pavyko padaryti, veikė visiškai šlubai - kaip primityvi MRP ar ERP sistema, turinti neadekvatų duomenų reportingo perteklių ir kartu neadekvačius uždelsimus bet kokiose prognozėse - praktiniai duomenys ateidavo vėliau, nei išlaikydavo kokią nors prasmę.

Savaime aišku, dėl blogo veikimo buvo kaltinamos ir įmonės, kuriose buvo tie reportinimo aparatai, ir kartu per silpni kompiuteriai, ir pernelyg mažas sistemos totalitarumas - esą viskas veiks tik pasiekus konkrečių asmenų lygmenį, kai bus valdomi kiekvieno žmogaus resursai.

Paradoksas, bet buvo ir naudos: tie šimtai telekso mašinų, kurie buvo instaliuoti visuose miestuose ir didesnėse įmonėse, leido lengvai keistis duomenimis ne tik su centriuku, bet ir tarpusavy, todėl būdavo atvejų, pvz., kai resursai būdavo perskirstomi keleriopai greičiau, negu kad tas centriukas sureaguodavo. Pagal pamišėlišką teoriją tai visvien buvo tie patys algedoniniai veiksmai, t.y., randomas, todėl centralizuoto planavimo logikai kokiu tai būdu neprieštaravo.

Šitų kliedesių įgyvendinimui Salvadoras Aljendė iššvaistė krūvas pinigų (IT resursai anuomet buvo baisiai brangūs), o šimtus valdomų įmonių pastatė į tokią situaciją, kad joms ėmė grėsti bankrotas. Visą beprotybę sustabdė valstybės perversmas, kurį įvykdė Augusto Pinochet.