Pietų pertrauka ir žuvies diena

Ogi visai nesenai, apie 1980 ... ir vėliau jaunimas (ir ne tik) galėjo galva atsimušti į parduotuvės duris, ne dėl to, kad automatinis atidarymas sugedo (jis buvo dar tik sapne), o ble dėl užrašo - PIETŲ PERTRAUKA, dar blogiau - REVIZIJA, čia iš viso neaišku kada atsidarys.

Kadangi esama civilizacija gavosi iš sovietinio kapitalizmo (visi žodžiai alegorija), tai stebina dabar visus tuo, kad niekuo nestebina, nes to neliko. Gali ateiti į parduotuvę per pietų pertrauką ir net nesuprasi - ar ten pietų pertrauka ar darbo laikas, nes darbo laikas visada. Kada tie pagrindiniai verslo sektoriaus darbuotojai valgo - nežinia, gal iš viso nevalgo, o vergauja iki pamainos galo. Pirkėjai mano, kad jie kokie tai buržua ponai ir juos turi aptarnauti pietaujantys darbuotojai visu gražumu, nors patys turi pora eurų kišenėje.

Ketvirtadienis - mažasis penktadienis ir ne tik, anksčiau tai buvo ŽUVIES DIENA, ble buvo garbinama žuvis ir meldžiamasi ikrams. O vot ne - čia tik valgyklose buvo minima ši "dievybė", kur mėsos gabaliuko net su žiburiu nerasi. Visi patiekalai iš žuvies, net kompotas (čia iš viso neaišku kas), buvo du patiekalai - žuvis iš žuvies (retai) ir žuvis iš miltų be ikrų. A dar silkė pataluose, vieni burokėliai su majonezu ir silkės padažu. Kur ten ble silkė, ji visa namuose, valgykloje liko tik kvapas.

Geri buvo laikai - niekas nevergavo, apsaugos kameros neveikdavo (nuo žodžio - nebuvo dar), galėdavai uždaryti parduotuvę (neribotam laikui) ir pietauti ar pistis kur kampe. O žuvis keliaudavo namo, kaip ir mėsa, kuri buvo parduodama už spekuliacinę kainą, o tai ir iš viso suvalgoma.