Dynix

Dynix - tokia nebeegzistuojanti, tačiau kadaise gan pagarsėjusi UNIX versija, kurią kūrė tokia Sequent Computer Systems firma. Anoji labiausiai pagarsėjo tuo, kad buvo viena iš pirmų rimtų multiprocesorinių (SMP) sistemų kūrėjų, gaminusi kompiuterius su daug procesorių ir daug operacinės atminties.

Problema gi buvo tokia, kad anuo metu, apie ankstyvus 198x metus, visokie minikompiuteriai ir visokie mainfreimai kainuodavo labai daug, o su naujais procesoriais gaudavosi pigiai įlįsti tik į tą rinkos segmentą, kurį valdė pigiausių minikompiuterių gamintojai. Gi visi norėjo galingesnių minikompiuterių, o ten reikėjo galingų procesorių. Tai kažkas sugalvojo, kad galima naudoti po kelis procesorius vietoje vieno - bet tada ir prasidėjo visokie klausimai: pvz., jei du procesoriai vienu metu dirba su tais pat duomenimis, tai kaip padaryti, kad vienas procesorius neprigadintų tų duomenų kitam procesoriui?

Štai čia ir susimetė būrys buvusių Intel kompanijos inžinierių, įkūrė nuosavą kompaniją, pasivadino Sequel (paskui persivadino į Sequent) ir pradėjo kurti kažkokius naujos kartos mainfreimus. Ir tada paaiškėjo, kad aparatūrą sukurti tai išeina, bet esminė problema čia yra ne aparatūra, o operacinė sistema, kuri kontroliuotų visus tuos atminties skaitymus ir rašymus taip, kad skirtingi procesoriai nesipjautų tarpusavyje.

Pirmas Sequent mainfreimas buvo toksai Balance 8000, išleistas 1984 ir turėjęs nuo 1 iki 6 plokščių, kur kiekvienoje buvo po 2 procesorius (iki 12 procesorių sistemoje). Paskui 1986 buvo išleistas Balance 21000, kur jau galėjo būti iki 15 plokščių su 30 procesorių iš viso. Problema liko ta, kad beveik niekas tų sistemų nepirko ir nenaudojo, išskyrus Oracle kompaniją ir jos tiesioginius klientus, kuriems prireikdavo itin didelio našumo serverių. Oracle gi sugebėjo per trumpą laiką padaryti savo reliacines duomenų bazių sistemas taip, kad jos galėtų ant tų multiprocesorinių sistemų sėkmingai dirbti. Per šitus kompiuterius Oracle sugebėjo padaryti milžiniškus pardavimus už didžiules sumas, tuo tarpu Sequent irgi nemenkai užsidirbo iš tų mainfreimų.

Bet visgi matėsi, kad vien iš Oracle nepragyvensi, o reikia normalios OS, kuri leistų ant tokių sistemų dirbti ir normalioms programoms. Štai taip toms sistemoms ir buvo sukurta BSD tipo OS - Dynix, kuri pradėta platinti nuo 1987 metų. Štai šita Dynix ir tapo pirma populiaria multiprocesorine operacine sistema, kuri išplito.

Vėlesniais laikais, kai vyko visokios UNIX standartizacijos, Dynix aplinka numigravo nuo BSD į System V, bet dalis BSD elementų visvien išliko.

O Sequent firma augo ir toliau, sėkmingai gyveno iš savo tų mainfreimų, pakolei panašių sistemų nesukūrė ir konkurentai. Kai konkurentai irgi pasidarė multiprocesorines OS, kaip kad HP-UX, ar Digital UNIX, tai Dynix atėjo prastesni laikai ir firma už beveik milijardą dolerių parsidavė IBM kompanijai. Šioji kaip tik tuo metu buvo gana prastame stovyje ir darė visokias pertvarkas, tad netgi ir šito savo pirkinio nesugebėjo gerai išnaudoti. Tiesa, dalis Dynix mechanizmų buvo perkelti į AIX sistemą bei visokias multiprocesorines IBM gamybos mašinas, tuo tarpu pati Dynix OS pervadinta į Monterey.