Antimedžiaga

22:46, 30 birželio 2025 versija, sukurta Vikšrelis (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)

Antimedžiaga arba antimaterija - tai medžiaga, kurios atomuose vietoje protonų yra antiprotonai, o tuo tarpu aplink branduolį vietoje elektronų sukasi pozitronai. Gi tuo tarpu neutronai tai ir medžiagoje, ir antimedžiagoje yra vienodi, nes medžiagos medžiagiškumas ar antimedžiagiškumas yra išreiškiamas tiktai per elektros krūvį.

Taigi, mintis tokia, kad jei krūvį turinti dalelė susiduria su savo antidalele, pvz., protonas su antiprotonu ar pozitronas su elektronu, tai abi dalelės anihiliuojasi, kitaip tariant, jų masė išnyksta ir viskas pavirsta į gamą spinduliuotę, kurios išsiskiria baisūs kiekiai.

Maždaug kad įsivaizduot:

  • Vienos gigatonos galios branduolinė bomba svertų grubiai apie 540 tonų. Toksai skaičius, gaunamas, tiesiog dauginant Caro bombos svorį iš galios, bet reikia pastebėti, kad tokios galios bombos laikomos kraštutinai efektyviomis, taigi svoris bus gana artimas idealiam. Teorinis minimalus sunaudotų termobranduolinių medžiagų kiekis būtų apie 192 tonas.
  • Paprasti gigatonos galios sprogmenys, kaip kad TNT, svertų milijardą tonų. Viena tona TNT yra kubas, kurio kraštinė apie 61cm. Taigi, milijardas tonų TNT būtų maždaug kubas, kurio kraštinė būtų 610 metrų. Palyginimui, Vilniaus TV bokšto aukštis tėra 326 metrai. Taigi, čia galima įsivaizduoti to kubo dydį.
  • Pagal paskaičiavimus, medžiagos ir antimedžiagos kiekis, kuris išskirtų maždaug tiek energijos, t.y., vieną gigatoną, svertų 46,488 kilogramo. Kitaip tariant, maždaug kaip 5 kibirai vandens ar kaip maišas bulvių.

Dar reikia čia pasakyti, kad jei toksai gigatonos sprogimas kiltų, tai labai didelis gabalas atmosferos įgautų antrąjį kosminį greitį ir negrįžtamai pabėgtų iš Žemės planetos. Tuo tarpu sprogimas, kaip galima prognozuoti iš tų duomenų, kurie gauti, sprogdinant Caro bombą, nusiaubtų viską maždaug 1000 kilometrų spinduliu ar netgi toliau. T.y., pavienės tokios bombos pakaktų, norint sunaikinti visą tokią valstybę, kaip Lenkija.

Visa laimė, kad kol kas antimedžiagos gamyba yra labai silpna ir brangi - mokslininkai kuria pavienius vandenilio ar helio atomų analogus - antivandenilį ir antihelį, ar tų atomų mažas grupeles, kurias paskui bando išsaugoti supergalinguose magnetiniuose laukuose. Apie ginklų kūrybą kol kas ne tik kalbos nėra, bet nėra net teorijos, kaip išvis ginklams pritaikytą antimateriją bent teoriškai kas nors galėtų saugoti ir kaupti, nes niekas to niekaip nesugalvoja. Ką jau ten kalbėt apie nesuvokiamą antimaterijos kainą...