Dujinis pistoletas

Dujinis pistoletas - tikro pistoleto ar revolverio pavidalo ginklas, turintis analogišką konstrukciją, tačiau kartu turintis skersinę vamzdžio pertvarą, dėl kurios negali šaudyti tikromis kulkomis, o galintis šaudyti tik garsiniais ar dujiniais šoviniais. Dažniausiai dujiniai pistoletai gaminami kaip konkrečių realių pistoletų modelių imitacijos.

Kadangi savo išvaizda, veikimu ir keliamu triukšmu dujinis pistoletas labai primena tikrus ginklus, tai turi gan stiprų psichologinį atgrasantį efektą, nes atskirti nuo tikro ginklo pašaliniam žmogui beveik neįmanoma.

Vietoje realių šovinių dujiniuose pistoletuose naudojami šoviniai, kurie turi skylantį plastmasinį dangtelį, įtaisytą vietoje kulkos, o taip pat kapsulę su ašarinėmis dujomis. Parako srovė šūvio metu išmeta ir ašarinių dujų srautą, kuris gali nuskrieti iki 5-8 metrų į priekį.

Kadangi įkaitusių parako dujų srovė sklinda dideliu greičiu, esant nedideliam nuotoliui, galimi ir sunkesni žmonių sužeidimai, pvz., atstumu, mažesniu, nei 1,5-2 metro parako dujos gali fiziškai nudeginti akies lęšiuką, sukeldamos visiškai neatsatomus sužeidimus. Kadangi akių sužeidimai priskiriami sunkiems sužalojimams, tai savaime reiškia baudžiaką ir grotas, jei negalėsite įrodyti, kad buvot realiai užpultas ir kad realiai grėsė grėsmė jūsų sveikatai ir gyvybei.

Mažesniu atstumu, maždaug nuo 20-30cm ir mažiau, parako dujos gali sukelti ir fizinius raumenų pažeidimus ir sužalojimus, o jei vamzdis prispaustas prie kūno - tai ir didelio gylio apdegintas, sunkiai pagydomas žaizdas.

Dėl tokių visokių problemų įvairių šalių teisėsauga linkusi nerekomenduoti dujinių pistoletų naudojimo, nors ir laiko juos mažiau pavojingais ginklais už tikrus kovinius pistoletus. Visais atvejais skaitoma, kad dujų balionėlis yra geresnis, mažiau pavojingas ginklas savigynai.

Dujinių pistoletų netinkamumas perdirbimui į kovinius ginklus

Tam, kad dujiniai pistoletai negalėtų būti perdirbami į tikrus kovinius, jie daromi iš medžiagų, kurios būtų daug silpnesnės, nei normaliems ginklams naudojamos. Medžiagos parenkamos taip, kad ginklas negalėtų normaliai veikti - pvz., spyruoklės būtų silpnesnės ir negalėtų sustabdyti spynos judesio atgal, todėl po pirmo šūvio koviniu šoviniu, ginklas liktų deformuotas. Vamzdis daromas iš tokių medžiagų, kad nuo šūvio tikru šoviniu tiesiog susprogtų. Spyna daroma iš tokio metalo, kad nuo šūvio tikrais šoviniais deformuotųsi. Ir t.t., ir t.t..

Atskirai, kad nebūtų galimybės panaudoti dujinių pistoletų dalių tikrų ginklų taisymui, dujiniai pistoletai daromi tyčia su kita konstrukcija ir kad ir nežymiai, bet kitais išmatavimais. Tai reiškia, kad nukenksmintas ar sugedęs kovinis pistoletas, kuriame yra pažeidimai, negali būti panaudotas, dalį jo detalių pakeičiant į naujo dujinio pistoleto detales.

Atskira tema yra rusiški dujiniai pistoletai, kurie pamėgdžioja Makarov pistoletą: šieji realiai buvo gaminami kaip įprasti Makarov, tiesiog su kitaip pragręžtu vamzdžiu. Paprastu grąžtu pragręžus vamzdyje išilginę skylę, pistoletas jau būdavo pritaikomas šaudymui tikrais koviniais šoviniais. Vienu metu tokių pistoletų pardavimai buvo tiesiog milžiniški, nes įvairios Lietuvos ir Latvijos įmonės juos importuodavo ir be kontrolės parduodavo nusikaltėliams. Šieji pistoletus perdirbdavo, įsigydavo šovinių ir veždavo pistoletus dešimtimis tūkstančių į visokias Vakarų Europos valstybes.

Vėliau jau tokių pistoletų nebeliko, tačiau situacija buvo visgi iliustratyvi.