Cunamis - tokia banga, kylanti nuo žemės drebėjimo kur nors toli kokiame nors vandenyne, dideliame gylyje. Banga pasižymi gebėjimu užlieti milžiniškus sausumos plotus ir sukelti didžiulius sugriovimus, tačiau daugelio nelabai įsivaizduojama. Dažniausiai cunamis įsivaizduojamas, kaip milžiniška banga, kurios aukštis yra dešimtys metrų ar netgi daugiau, tačiau realiai tai viskas būna smarkiai kitaip.
Cunamiai paparastai pasitaiko kokiose nors vietovėse, kurios yra ne per toliausiai nuo seisminio aktyvumo zonų, pvz., kur nors Japonijoje ar kokiose nors kitose šalyse.
Įdomiosios cunamių savybės slypi tuose fizikos ir geometrijos dėsniuose, kurių paprastai mokyklose niekas nesimoko ir visi ignoruoja. Ogi reikalas yra toksai, kad čia veikia energijos tvermės dėsnis, su savo konkretesniu variantu - judesio tvermės dėsniu. Tas reiškia, kad jei vandens kiekis juda kilometrinis, tai tas judesys gali būti mažas, bet jei tą judesį perduosim daug mažesniam vandens kiekiui, tai tas judesys gali pavirsti daug didesniu.
Tai reiškia, kad kai žemės drebėjimas įvyksta kur nors 5 kilometrų gylyje, tai susidaro kokiam nors krantui išilga, statmenai į tą krantą sklindanti bangelė, kurios didumas yra kokie nors 5 centimetrai. Niekas net nepastebėtų. Ir išties niekas net nepastebi - toli vandenyne esantys laivai net nepamato, kad po jais cunamis praėjo. Bet štai nueina ta mažytė bangelė kažkur link kranto ir pasiekia gylį, kuris yra 100 kartų mažesnis, pvz., kokie nors 50 metrų. Ir štai jau tenai vandens masė gaunasi 100 kartų mažesnė, o tai reiškia - amplitudė gaunasi 100 kartų didesnė. Ir štai ta 5 centimetrų bangelė jau pavirsta į 5 metrų bangą, kuri jau atrodo kaip visai rimtas dalykas.
Paskui jau, kai ta banga artėja prie kranto toliau, ir toliau gylis mažėja, bangos aukštis jau net nebeauga, nes banga būna lūžusi, pereinant prie tų mažesnio gylio sluoksnių - vietoje to gaunasi didžiulis vandens srautas, kuris tiesiog juda į krantą keliasdešimt kilometrų per valandą greičiu, ir taip dešimčių ar netgi šimtų kilometrų pakrantės ruože. To vandens srauto pakanka tam, kad jūros lygis pakiltų lyg per kokį nors potvynį, kuris toksai galingas, kokio išvis niekas nematė. Pasiekusi krantą, banga gerokai sulėtėja, bet visvien to srauto pakanka tam, kad nugriautų namus.
Tai štai taip cunamiai ir atrodo - tiesiog kaip potvynio banga, tik nepaprastai stipri, su nenormaliai dideliu vandens pakilimu, kuris gali siekti išties ir kokius 10 metrų, ir netgi ir daugiau.
Potvynio nemačiusiems gal viską paaiškintų toksai įsivaizdavimas: primeskit, kad jums į miesto vidurį, tiesiai į kokius nors gyvenamuosius rajonus staiga atsivėrė Nemuno žiotys, ir netgi ne vienos, o kokios nors 100 Nemuno žiočių. Ir štai taip vat ėmė ir iš kažkur padavė vandens kaip iš tų Nemuno žiočių, ir viskas, ir taip kokią pusę valandos. Nu tai kas tada bus - tai tiesiog visus pastatus ta srovė ir užlies, ir paskui nuplaus, ir niekas neišsigelbės.
Dar žr.
Pasaulio pabaiga pagal senajį testamentą - tvanas pagal Bibliją