Grigorijus Rasputinas

Grigorijus Rasputinas - toksai legendinis personažas iš paskutinio Rusijos Imperijos periodo, paties caro aplinkos. Realiai, kaip sako - baisiai naglas ir išprotėjęs kaimo mužikas, apsimetęs popu ir mokėjęs neįtikėtinai visiems pisti protą, o taip pat esą turėjęs kokių tai mistinių galių bei visiškai nenormalaus dydžio pimpalą.

Šiais laikais Grigorijus Rasputinas jau yra nesuprantamas fenomenas, kurio iškilimo ir įtakos beveik niekas negali paaiškinti. Bet anais laikais, daugiau, kaip prieš 100 metų, laikai buvo kitokie, ypač psichiatrine prasme. Tuo metu per Europą ėjo didžioji isterija ir milžiniškas kiekis įvairių seksualinio tipo neurozių, tad tame kontekste kai kurie veikėjai, kaip kad Jean-Martin Charcot ar šitas pats Grigorijus Rasputinas, neįtikėtinai paprastai gaudavo milžinišką įtaką, vien pavaizdavę, kad daro kokį tai specialų gydymą moterims.

Grigorijaus Rasputino iškilimas

Kaip tai girtuokliavęs kaime, kartą Grigorijus Rasputinas pasitaikė kažkokioms dvaro poniutėms, kurias pagydė nuo kokių tai ligų, kaip dabartiniais laikais spėjama - tai nuo paprasčiausio histrioninio asmenybės sutrikimo simptomų. Kaip tuos simptomus gydydavo toksai Jean-Martin Charcot, tai jau mokslu būdavo aprašyta, bet vat Grigorijus Rasputinas, tai sako, gydė panašiai, bet dar paprasčiau - kažkur patrindavo, bet kažkur ir įkišdavo, ir liepdavo, šiukštu, niekam nieko nesakyt apie tai, kas buvo daryta.

O šitas sutrikimas, anais laikais vadintas tiesiog isterija, buvo baisiai išplitęs, tad poniutės pagalbos ieškodavo smarkiai. Tai nors ir nesakydavo viena kitai, kaip, bet užuominų duodavo ir padėdavo. Užtat ir gavosi keista istorija, kur Grigorijus Rasputinas neįtikėtinai greitai išpopuliarėjo ir tapo pačios carienės numylėtiniu. Ir netgi caras, kad ir greičiausiai nujausdamas, visvien nieko nesakė, nes nusprendė, kad geriau jau Rasputinas ten su cariene kažką daro, nei kad ta carienė užknisinėja savo isterikomis ir skandalais.

Žodžiu, išpopuliarėjo alkoholikas senis.

Grigorijaus Rasputino mirtis

Visgi dar daugiau mistikos ir kalbų sukėlė Grigorijaus Rasputino mirtis. Aną gi dėl išpistų žmonių bei didžiulės įtakos nutarė nudėti būrys Rusijos didikų. O kadangi normaliai nudėti negalėjo, nes įtaka pas Rasputiną buvo tiesiog neadekvačiai didelė, tai sumąstė nužudymo planą - nunuodyti.

Nunuodijo, pripylę į gėralą kažkokių nuodų. Bet ar tai nuodai pasirodė prasti, ar kas, bet nesuveikė - girtas Rasputinas mirti nei negalvojo. Tada nutarė nušauti, bet kažkaip ir po kelių šūvių anas visvien liko gyvas. Tada, jau galų gale, įkišo jį į eketę ir paskandino, bet tas išplaukė kitoje vietoje.

Žodžiu, kaip sako, visą naktį jį medžiojo ir vis užmušinėjo, pakolei kažkaip jis nusibaigė. Tai po to, kai tardant sąmokslininkus, ėmė lįsti vis daugiau istorijų, pasklido kalbos, kad išties tenai buvęs ne šiaip koksai tai sukčius, o patsai Velnias, nes kas gi kitas galėjo būti?