Skaičiaus dydžio paradoksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naujas puslapis: '''Skaičiaus dydžio paradoksas''' - tai toksai matematinis paradoksas, kuris sako, kad nesvarbu, kokį skaičių paimtum, jis visasda bus artimesnis nuliui, negu begalybei. Paradoksas įrodomas labai paprastai: tarkim, yra apibrėžtinis skaičius N, kuris skaičių sekoje atitinka tašką, esantį viduryje tarp begalybės ir nulio. Tarkim, atkarpą padvigubinam - tokiu atveju mes turime skaičių 2N, kuris, kaip akivaizdu, n...
(Naujas puslapis: '''Skaičiaus dydžio paradoksas''' - tai toksai matematinis paradoksas, kuris sako, kad nesvarbu, kokį skaičių paimtum, jis visasda bus artimesnis nuliui, negu begalybei. Paradoksas įrodomas labai paprastai: tarkim, yra apibrėžtinis skaičius N, kuris skaičių sekoje atitinka tašką, esantį viduryje tarp begalybės ir nulio. Tarkim, atkarpą padvigubinam - tokiu atveju mes turime skaičių 2N, kuris, kaip akivaizdu, n...)
 
(Jokio skirtumo)
647

pakeitimai