Flamenco gitara
Flamenco gitara - atskiras klasikinės gitaros porūšis, skirtas flamenco groti. Tokių gitarų korpusas būna mažesnis, patogesnis nešioti ir juntamai plonesnis. Naudojamos kiek kitos medienos rūšys ir gerokai plonesnis korpuso priekis, kad garsas būtų skardesnis. Kartu nenaudojamos plieninės stygos - naudojamos tik nailoninės, tačiau dažniau aukšto įtempimo. Nors kokių tai didelių esminių skirtumų beveik nėra, flamenco skirtos gitaros yra daug skardžiau grojančios, bet kartu daug trumpiau laikančios natą - stygos greitai užgęsta.
Tipiškas flamenco gitaros garsas yra net skardesnis, nei akustinės gitaros, bet kartu labai trumpas, dažnai panašesnis į skardų ir melodingą stuktelėjimą, o ne į šiaip stygų skambesį.
Vizualiai labiausiai pastebimas ir matyt vienintelis ryškus skirtumas - tai golpeadoras, t.y., tokia aplinkui gitaros skylę esanti paprastai iš permatomos plastmasės padaryta gitaros apsauga, esanti po stygomis (nepainioti su visiškai kitos formos brauktukų apsauga - šioji būna ne po stygomis, o šalia jų). Golpeadoras apsaugo gitaros korpusą nuo apdaužymo ir apdraskymo nagais, nes flamenco gitaristai groja ne tik stygomis, bet dar ir stuksendami per gitaros korpusą. Iš golpeadoro buvimo ir galima vienareikšmiškai nustatyti, ar čia tikrai flamenco gitara, ar šiaip koksai neaiškus velnias.
Didžiausias konstrukcinis flamenco gitarų skirtumas - grifo padėtis ir orientacija: šis padaromas taip, kad stygos eitų visiškai šalimais, beveik paraleliai, dėl ko grojant stygos brūžinasi per skirsnius ir duoda gan specifinį papildomą braukymo garsą. Dėl itin mažo tarpo tarp stygų ir grifo, išmokus groti jomis, galima groti daug lengviau, ir su daug mažesne pirštų jėga, ko dėka galima daug lengviau daryti visiškai nenormalius gitaros akordus, o ir šiaip groti gaunasi daug greičiau.
Flamenco gitaros menkai paplitusios matyt dėl tų savo gana nežymių, bet labai esminių konstrukcijos skirtumų - kiek per platus grifas, dėl ko sunku visus akordus paimti ir šiaip tą gitarą turėti rankose, o ir šiaip kažkaip kitaip su ja, todėl paėmus į rankas, atrodo, kad laikai ne gitarą, o neaišku kokį keistą ir nepatogų daiktą, kuriuo nesigauna grot. Vienok ispanai rodo, kad matyt problemos yra išmokime - jie tai tomis gitaromis barškina taip gerai, kad sunku būtų pervertinti.
Dėl nenormaliai mažo tarpo tarp stygų ir grifo tokio tipo gitaromis teoriškai turėtų būti lengivau išmokti groti vaikams, nes jos smarkiai mažiau pjauna pirštus - stygos prisispaudžia nuo labai silpno paspaudimo. Gali būti, kad tokių gitarų paplitimas ir yra viena iš priežasčių, kodėl ispanakalbėse šalyse gitaromis groja tiek daug žmonių. Yra tiktai vienas bet - įprastos flamenco gitaros grifas yra dar truputį platesnis, nei klasikinės, todėl vaikams per platus, taip kad bbž, kaip jie ten mokosi.
Lietuvos parduotuvėse flamenco gitaros pasitaiko labai retai - tipiniu atveju kokioje nors parduotuvėje galima rasti kokius 10 modelių skirtingų klasikinių gitarų, bet nei vienos flamenco. Bendrai pasaulyje tokias gitaras gamina ne visos gitarų firmos, o ir kurios gamina - tai ne pačias pigiausias. Tipiška nelabai brangios flamenco gitaros kaina - apie 300-600 eurų.