Daiktadėtis

Daiktadėtis - tokia kelnių viršuje esanti dalis, kuri šiuolaikinėse kelnėse nebeegzistuoja, nes ją pakeitė klynas. Gi tuo tarpu daiktadėtis išnyko visiškai, negrįžtamai ir dar taip, kad beveik niekas jo nebeprisimena. Netgi visokie rekonstruktoriai, kurie bando atkurti ir pasisiūti senovinius Viduramžių ar Renesanso stiliaus drabužius, kelnėse padaro klyną, nors anais laikais kelnių klynas banaliai neegzistavo.

Daiktadėtis - toksai užsegamas kaip ir kapšas, kuris tuo pat metu atlieka ir kišenių funkciją, ir paslepia pimpalą, kad tas nelįstų į akis.

Jei kartais skaitėte legendarinę Francois Rabelais knygą Gargantiua ir Pantagriuelis, tai tenai daiktadėtis labai dažnai minimas, kaip įprastų įprasčiausia apsirengimo detalė, be kurios tiesiog neįmanoma apsieiti, tiek plačiai ji visų naudojama.

Daiktadėčio esmė - kada tai yra tam tikras kaip ir kapšas kelnių priekyje, bet esantis virš lytinių organų. Kai būna užsimaunamos kelnės, jos maunamos ant ilgų marškinių viršaus, todėl lytiniai organai paslepiami giliai po marškiniais, o daiktadėčio apačia užspaudžia tuos marškinius aukščiau lytinių organų. Tuo tarpu iš daiktadėčio šonų irba viršaus lieka pakankami tarpai, kad tenai galima būtų įsidėti kokių nors daiktų, kaip į kišenes.

Priklausomai nuo pasiuvimo, daiktadėtis gali turėti ir daug sagų iš šonų, o mažai iš viršaus, dėl ko daiktai tada dedami iš viršaus, kaip į maišiuką, bet gali būti ir atvirkščiai - daug sagų viršuje, o mažai šonuose - tai gaunasi jau visai panašu į šiuolaikinių kelnių kišenes.

Kadangi kontakto su lytiniais organais daiktadėtyje esantys daiktai paprastai neturėdavo, tai Viduramžiais buvo normalu daktadėtyje nešiotis, pvz., kad ir maistą - dažniausiai kokius nors vaisius ar pan..

Funkcionaliai panašią kišenę šiais laikais turi kai kurie džemperiai - tie, kurie be užtrauktuko priekyje. Kišenė būna viena, su dviem skylėm iš šonų, turi didelę talpą ir funkcionaliai yra labai panaši į daiktadėtį.