DG/UX

DG/UX - viena iš daugelio įvairių UNIX sistemų, gamintų senais laikais. Šitą sukūrė kadaise labai garsi Data General korporacija, senovėje gaminusi visokius didelius kompiuterius. Apie ankstyvus 198x metus kompanijos reikalai ėmė blogėti, nes visokie mikrokompiuteriai ėmė išstumdinėti minikompiuterius, kuriuos firma gamino. Taigi, įmonė persimetė prie darbo stočių ir kitos panašios įrangos gamybos, o taip pat įsigijo ir teises į UNIX gamybą - taip ir atsirado Date General UNIX, sutrumpintai - DG/UX.

Pirmoji, 1985 išleista DG/UX sistema buvo padaryta System V pagrindu, tiksliau SVR2, bet pridedant priedus iš BSD, kaip kad visokie demonai ir TCP/IP. Papildomai buvo įtraukta ir tinklinė failų sistema (NFS), ir X-Window. Kiek vėliau, 1988 buvo išleista jau ketvirta DG/UX, kuri buvo labai smarkiai perdaryta, bazuojant ją ant SVR3, o į sistemos branduolį įvedant multiprocesorinių mašinų palaikymą, o taip pat visai kitą failų sistemą, pajėgią naudoti daugelį diskų, karštai keičiamus diskus ir t.t.. Dar paskui buvo išleistos ir dar labiau atnaujintos DG/UX versijos, galų gale pereinant ir prie SVR4.

Daugiausiai DG/UX naudota su visokiais Data General minikompiuteriais, o taip pat, kiek vėliau - su visokiomis AViiON serijų mašinomis - tos buvo įvairios darbo stotys ir serveriai, taip pat ir specializuoti (pvz., terminalų serveriai), kurie turėjo pakeisti daugelį iki tol paplitusių mainfreimų. Tos mašinos buvo su dviem rūšim procesorių - ankstyvi modeliai gana retais Motorola kompanijos 88000 RISC tipo procesoriais, o vėlesni modeliai - su įvairiais Pentium serijų procesoriais. Gali būti, kad firma būtų persimetusi prie PowerPC, tačiau Motorola taip ilgai delsė ir taip prastai palaikė savo 88000 architektūrą, kad Data General nutarė pasirinkti Intel procesorius, netgi nepaisant to, kad jie buvo smarkiai lėtesni.

Tuo metu, kai buvo pradėta platinti, DG/UX iš daugumos kitų UNIX sistemų išsiskyrė ir gebėjimu dirbti multiprocesorinėse, o paskui ir masyviai multiprocesorinėse sistemose - vėlyvesnės OS dirbo su 32 Pentium Pro] procesorius turinčiomis, o paskui - ir su 64 Pentium II procesorius turinčiomis mašinomis. Daugelis kitų UNIX gamintojų ilgą laiką galėjo tik pavydėti šitų technologijų, kurios išties buvo atsineštos iš tų senųjų mainfreimų laikų.

Pati UNIX sistema ten buvo smarkiai optimizuota ir smarkiai pagerinta - daugelis įrankių perdaryti, sistema buvo labai kompaktiška, bet kartu su daug priedų - pradedant pilnaverčiu C kalbos kompiliatoriumi, belenkiek galimybių turinčia žurnalizuojančia failų sistema, galinčia keisti savo dydį ir daryti automatinį pačios failų sistemos bakupavimą (mirorinant pačią FS, o ne failų lygyje) į nuotolinį serverį, ir panašiai. Kai kuriais fyčeriais šita UNIX buvo pakankamai gera, kad net ir dabartiniais laikais visai galėtų laikytis rinkoje.

Deja, firmai galų gale ne per daug gerai ėjosi - kaip pvz., pas konkurentus atsirado pigi klasterizacija, leidžianti daugumai tikslų naudoti daug pigesnius mažos galios serverius vietoje multiprocesorinių mašinų. Taigi, po biškį reikalai ėmė judėti žemyn. Firmą 1999 metais nusipirko tuo metu naujas gigantas - nelabai ilgai gyvavusi EMC kompanija, kurios biznis buvo supirkinėti ir pardavinėti kokias papuola naujausias technologijas, pačiai nelabai tesigilinant į developmentą. O jau pačią EMC su viskuo 2015 nusipirko DELL.

Kaip tai paradoksaliai gavosi, kad skirtingu metu DELL turėjo kelias tobuliausias UNIX versijas, bet visas sėkmingai prapiso...