Trijų akordų daina

Trijų akordų daina - tai tokia super populiari melodija, pagal kurią gal bene kokia kas ketvirta Pop muzikos daina sukurta. Aišku, nors populiarumu ir neprilygsta Pop ašiai, visvien ta melodija yra viena iš dažniausių, lengviausių ir populiariausių. Vadinama ne pagal tai, kad šiaip kokie tai trys akordai čia yra (yra labai daug melodijų su trim akordais), o dėl to, kad tiesiog yra tokia super populiari trijų akordų seka, t.y., progresija.

Visas trijų akordų melodijos turinys - tai C-F-G arba C-F-G7, o variantų belenkiek - ir labai lengvai pagrojamų, ir sudėtingesnių.

Jei mokotės groti gitara ar ukulėle, tai nuo šitų trijų akordų pradėkit ir atrasit, kad juos tiesiog brazdinant vieną po kito, jau gaunasi visai užvežantis popsas. Itin lengva išmokti šitą groti ukulėle, nes visi ukulėlės akordai čia paprasti ir lengvai sustatomi, be jokio pirštų laužymo.

Galgi žinomiausiais ir ilgiausiai topuose prasilaikęs toks trijų akordų gabalas - tai Ritchie Valens 1958 metų "La Bamba", kur, tiesa, nėra labai trivialus strokinimas gitara, bet gabalas užtat absoliučiai įsimenamas.

Kiek sudėtingesnė, bet labai panaši seka yra Pop ašis, bet ten keturi akrodai, kad gražiau būtų.

Kaip ir kelios kitos superpopuliarios panašios melodijos, taip ir trijų akordų daina yra smarkiai siejama su Pachelbelio ratu, kur ji sudaro tiesiog to rato pabaigą, paskutinius tris iš aštuonių akordų.