Istorizmas

Istorizmas arba neo-stiliai - gana nemažas kiekis įvairių architektūros stilių, atsiradusių visai jau XIXa. pabaigoje, kai įvairūs ano meto stilių maišymai, kaip kad ampyras ir paprastoji eklektika, ėmė išsisemti ir vis daugiau architektų ėmė aiškinti, kad reikia ne šiaip sau atsisukti prie senų architektūros stilių, bet juos istoriškai atkurti - naudojant ir atitinkamus pastatų planavimo principus, ir medžiagas, ir statybos būdus, ir taip toliau, kad gautųsi kuo panašiau į senovę.

Taip ir atsirado visas komplektas stilių:

• Neoromaninis stilius - pamėgdžiojantis romaninį stilių
• Neogotika - pamėgdžiojanti gotiką
• Neorenesansas - pamėgdžioja renesansą
• Neobarokas - pamėgdžiojantis baroką
• Neoklasicizmas - pamėgdžiojantis klasicizmą
• Neobizantika - pamegdžiojanti bizantinį stilių

Na, žodžiu, jūs supratote - kiek ten tų architektūros stilių buvo, tiek ir buvo bandoma pamėgdžioti.

Lietuvoje labiausiai iš tokių istoristinių stilių pamėgdžiojimų išplito du - neogotika, kurios stiliumi buvo pristatytas didžiulis kiekis įvairių bažnyčių, daugiausiai nedideliuose miesteliuose, kur buvo bažnyčių trūkumas. Kitas gi išplitęs stilius buvo neoklasicizmas, kuris išplito daugiau visokiuose dvarų pastatuose, rūmuose ir panašiai. Beje, kadangi klasicizmas Lietuvoje ir šiaip išsilaikė labai ilgai ir natūraliai, tai lietuvišką neoklasicizmą ganėtinai sunku griežtai atskirti nuo klasikinio klasicizmo, nes kai ėmė rastis neoklasicizmas, klasikinis klasicizmas čia pas mus dar buvo ne visai spėjęs išnykt.

Istorizmas neretai ir labai klaidingai painiojamas su kitais stiliais, pvz., su eklektika ir su ampyru. Lyginant su ampyru, istorizmas atsirado juntamai vėliau, o lyginant ir su ampyru, ir su eklektika, istoristiniai stiliai pasižymi atkuriamų stilių išgryninimu - būtent tai yra esminis istoristinių stilių bruožas (suprantamas jau iš paties pavadinimo).

Istoristinių stilių tikslas - išgryninti ir atkurti kokį nors architektūros stilių, pvz., gotiką, neogotikiniame stiliuje. Tuo tarpu ampyre priešingai - imamas tikras klasicizmas ir ant jo užkraunami baroko ir kitų stilių elementai taip, kad klasicizmas jau ima sunkiai matytis. O eklektikoje tai išvis imama kas papuola, maišoma su kuo papuola ir gaunasi neaišku kas.

Paprastai istoristinio stiliaus pastatai nevadinami istoristiniais, o vadinami būtent pagal konkretų pamėgdžiotą stilių - pvz., neogotikiniais, neoklasicistiniais ar pan.. Nors aišku būna, kai kas nors nesugeba įvardinti stiliaus, pradeda painiotis, tada atranda, kad pastatas statytas XIXa. ir tada istorizmu jau pradeda vadinti ką papuola, pvz., kokią nors eklektiką.