Parlor gitara arba tiesiog parloras - tai toksai akustinių gitarų formatas, kuris kadaise buvo populiarus, kai gitaromis dažniausiai grodavo namie, nedideliame kambaryje, kur ir iš nelabai didelio instrumento užtekdavo garso. Nuo to ir pavadinimas - nes "parlor" reiškia "salonas", "kabinetas" ar šiaip kambarys, kuriame priimami svečiai ir būna kompanijos, kurios linksminasi, groja kartu ir panašiai. Žodžiu, tokia vakarėlių gitara.
Vėliau iš vakarėlių gitaros išnyko, nes vietoje jų atsirado radijo imtuvai, o paskui televizoriai, o galų gale ir magnetofonai. Taigi, nykstant gitaroms iš visokių vakarėlių, tas parlor formatas persikėlė į gatves - kai būdavo daug visokių valkataujančių muzikantų, jiems svarbu būdavo, kad gitarą būtų patogu nešiotis. Gi per daug didelės gitaros nebūdavo patogios, taigi, nedidelė kambarinė gitara pasirodė patogiausia. Tai vėlyvesniais laikais parlor gitaros dar būdavo siejamos su valkatomis.
Dar vėliau parlor tiesiog tapo tuo retesniu formatu, kurį perkasi žmonės, norintys turėti pusiau kelioninę gitarą - mažesnę už paprastą, tačiau vis dar neblogą garsą duodančią.
Didysis paradoksas yra tame, kad būtent parlor gitarų formatas ir yra tasai tradicinis, senovinis gitarų formatas, egzistavęs dar nuo tų laikų, kai net akustinių gitarų nebuvo, ir būtent iš parlor gitarų šiuolaikinės akustinės gitaros ir išsivystė. Tiesiog apie XIXa. įvairios kompanijos, gaminusios akustines gitaras, pradėjo jas visaip didinti - kad būtų kuo storesnės, didesnės, nes kuo didesnė gitaros dėžė, tuo geriau ji duoda įvairius dažnumus, ypač visokius bosus. Taigi, kiekvienas gamintojas tiesiog didindavo gitarą keliais centimetrais šen ar ten, kol gavosi monstriško dydžio dėžės - tokios, kaip dreadnought formatas, kuris vidutiniam žmogui išvis per didelis. Gi tos padidintos gitaros tradicinį gitaros formatą ir išstūmė.
Kitas paradoksas yra tame, kad tik po to, kai padidintos akustinės gitaros išstūmė tradicines gitaras, tik tada ir atsirado pavadinimas "parlor", nes tos tradicinės gitaros buvo pradėtos vadinti kambarinėmis arba saloninėmis. O iki tol tai buvo tiesiog šiaip gitaros ir viskas.
Visokie muzikos puristai nemėgsta parlor tipo gitarų, nes šios duoda juntamai silpnesnį garsą, taip pat gerokai mažiau žemų dažnumų. Reikia pripažinti, parlor gitara išties skamba prasčiau, nei įprastos didelio formato akustinės gitaros. Gi kitą vertus, parlor gitara jau vien dėl savo dydžio yra žymiai patogesnė, negu normalios akustinės gitaros, bet skirtingai nuo sumažintų 3/4 dydžio gitarų, nelinkusios blerbti ir garsą visgi duoda geresnį.