Mylia - toksai matavimo vienetas, kuris imperinėje matų sistemoje reiškia 8 furlongų arba 5280 pėdų arba 1760 jardų atstumą. Išreiškus metrinėje sistemoje, tai būtų 1609 metrai su trupučiu. Viena imperinė pėda čia susideda iš maždaug 305 milimetrų.
Be šios įprastos mylios yra dar realiu tarptautiniu vienetu laikoma jūrmylė, kurios ilgis yra gerokai didesnis - 6076 pėdos arba 2025 jardai, o metrais - 1852 metrai. Beje, skirtingai nuo įprastos mylios, jūrmylė yra paremta metrine sistema, nors tai ir neakivaizdu.
Negana to, yra dar visa krūva įvairiausių senovinių mylių, kurios šiais laikais jau užmirštos ir kurių ilgiai buvo skirtingi skirtingose šalyse. Žinomiausia iš tokių buvo romėniška mylia, kurios ilgis buvo 1000 žingsnių, kur vienas žingsnis buvo skaičiuojamas už penkias romėniškas pėdas, o viena romėniška pėda buvo apie 296 dabartiniai milimetrai, arba 0,97 dabartinės imperinės pėdos. Taigi, romėniška mylia būtų maždaug 1480 dabartinių metrų.
Visiškai kito ilgio buvo vokiška mylia, kuri naudota skirtingose vokiečių žemėse iki pat Vokietijoje įvedant metrinę sistemą. O kadangi toji buvo įvesta tik 1871 metais, tai netgi XXa. pradžioje dar kai kurie vokiečių autoriai kur nors paminėdavo tas pačias vokiškas mylias. Tai va, viena vokiška mylia daugumoje regionų buvo 24 tūktančių vokiškų pėdų ilgio, o vokiška pėda, priklausomai nuo Vokietijos regiono buvo nuo 236 iki 480 milimetrų ilgio. Ilgiausiai ir plačiausiai naudotais vokiškais standartais buvo prūsiškos (pagal kilmę - išties tai daniškos) mylios, kurių ilgis buvo 7532 metrai. O paskui, bebandydami suderinti su metrine sistema, vokiečiai dar buvo sugalvoję savo imperines mylias - reichsmylias. Tai viena reichsmylia buvo 7500 metrų.
Čia dar reikia pasakyt, kad vokiškose žemėse mylių buvo belenkiek - pvz., ilgiausia buvo Vestfalijos mylia, kurios ilgis buvo 11100 metrų. Gi trumpiausia buvo Reino mylia, kurios ilgis buvo 4119 metrai. Tiesa, dar paskui, besidiegdamas metrinę sistemą, Viesbadenas įsivedė mylią iš lygiai 1000 metrų. Bendrai gi mylių ilgis vokiškose žemėse dažniausiai svyruodavo maždaug tarp 5 ir 9 kilometrų, nors neretai ir kažkiek mažiau, ir kažkiek daugiau.
Be šitų, buvo dar gyvas galas įvairiausių nacionalinių mylių, kurios buvo paplitusios įvairiose kitose šalyse - bet dažniau panašios visgi į romėnišką mylią, tik kad dažniausiai kiek prailgintą. Kaip įtaria istorikai, pagrindinė mylios ilgėjimo priežastis buvo tai, kad lyginant su Senovės Roma, didėjo žmonių ūgis, o tuo pačiu - ir pėdos ilgis.
Ai, kad maža nebūtų, tai dar yra tokia metrinė mylia, kuri naudojama, pvz., Olimpinėse žaidynėse ir kurios ilgis yra 1500 metrų.