1 419
pakeitimų
PicoBSD: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''PicoBSD''' - kadaise gyvavusi populiari BSD sistema, FreeBSD supaprastintas variantas, telpantis į pavienį flopiką. Kaipo tokia, buvo populiari kaip visokių routerių, proksių ir šiaip specializuotų mažų serveriukų pagrindas - tinkamai sukonfigūruotas diskelis paleisdavo OS ant kokio nors atgyvenusio kompiuterio ir taip šis tapdavo kuo puikiausiai panaudojama, dar daugelį metų naudinga mašina. Tipiškiausi PicoBSD variantai būdav...) |
|||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
Tipiškiausi PicoBSD variantai būdavo konfigūruojami kaip [[routeris]] su [[NAT]], [[dial-up serveris]], [[dial-in serveris]] ir panašiai - tiesiog kaip sistema, kuri leisdavo patogiai palaikyti ryšį. Minimalūs reikalavimai buvo [[80386]] tipo procesorių turintis [[PC]] kompiuteris su 8 [[megabaitai|megabaitais]] atminties. Kaip prisimenantys sako, tai praktikoje dirbdavo ir su 4 megabaitais, tiktai kraudavosi ilgiau. Koks nors [[kietasis diskas]] nebūdavo reikalingas. | Tipiškiausi PicoBSD variantai būdavo konfigūruojami kaip [[routeris]] su [[NAT]], [[dial-up serveris]], [[dial-in serveris]] ir panašiai - tiesiog kaip sistema, kuri leisdavo patogiai palaikyti ryšį. Minimalūs reikalavimai buvo [[80386]] tipo procesorių turintis [[PC]] kompiuteris su 8 [[megabaitai|megabaitais]] atminties. Kaip prisimenantys sako, tai praktikoje dirbdavo ir su 4 megabaitais, tiktai kraudavosi ilgiau. Koks nors [[kietasis diskas]] nebūdavo reikalingas. | ||
Įprastu atveju sistema pati niekad nerašydavo į tą [[flopikas|flopiką]], iš kurio kraudavosi, o tai reiškė, kad sistemą bet kokiu momentu netikėtai išjungus, nieko blogo neatsitikdavo. Tokiu elgesiu ji smarkiai skyrėsi ir nuo įprastos [[FreeBSD]], ir nuo daugumos kitų [[UNIX]] versijų. Iš esmės, tai reiškė, kad PicoBSD galėjo būti naudojama kaip [[embedded OS]]. | |||
Apie vėlyvus 199x PicoBSD buvo bene populiariausias savadarbių [[maršrutizatorius|maršrutizatorių]] sprendimas, nes gerai dirbančią sistemą galima buvo pasidaryti iš visai prasto [[kompiuteris|kompiuterio]], tekainuojančio apie 100-200 litų. Tik gerokai vėliau panašios sistemos buvo pradėtos kurti ir [[Linux]] pagrindu, o dar vėliau ėmė rastis ir labai pigūs embedded įrenginiai, kuriuos už šimtą-kitą litų galima buvo nusipirkti kaip gatavus, išsyk darbingus maršrutizatorius. Taip poreikis supermažoms [[UNIX]] versijoms ir dingo. | Apie vėlyvus 199x PicoBSD buvo bene populiariausias savadarbių [[maršrutizatorius|maršrutizatorių]] sprendimas, nes gerai dirbančią sistemą galima buvo pasidaryti iš visai prasto [[kompiuteris|kompiuterio]], tekainuojančio apie 100-200 litų. Tik gerokai vėliau panašios sistemos buvo pradėtos kurti ir [[Linux]] pagrindu, o dar vėliau ėmė rastis ir labai pigūs embedded įrenginiai, kuriuos už šimtą-kitą litų galima buvo nusipirkti kaip gatavus, išsyk darbingus maršrutizatorius. Taip poreikis supermažoms [[UNIX]] versijoms ir dingo. | ||