1 455
pakeitimai
Nėris: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Nėris''' arba '''Vilija''' - tokia Lietuvos upė, gal antra pagal dydį po Nemuno. Išties gi Vilija yra iki santakos su Vilnele, o po jos - jau Nėris. Prie šios upės yra Vilnius, ir jungia ji Vilnių su Kaunu, bet kadangi per visą tą jungti eina seklumos, kurių niekas neišvalo žemsiurbėmis, tai susisiekimo vandeniu nėra, o todėl Vilnius ir Kaunas nesusisiekia, nesusišneka ir pjaunasi. Žodžiu, upės kokybė nustato [...) |
|||
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Kai kurie aiškina tokias sąsajas su tuo, kad Nėryje yra gana nemažai didelių povandeninių akmenų, dėl kurių upės srovė turi labai specifinį sūkūriavimą ir išgraužia dideles duobes. Nors daugelis tokių kliūčių Vilniaus ribose iš Nėries buvo pašalinta ir dabar jau nesimato, aukštutinėje Nėries dalyje tokių vis dar yra. Būdingas efektas - kai didelis akmuo užstoja po vandeniu srovę, už akmens susidaro gili duobė ir nuolatinis giliai esantis sūkūrys, kuris paskui tęsiasi labai dideliu nuotoliu - šimtus metrų pasroviui ar netgi ir ilgiau. Jei žmogus paklius į tokį sūkūrį, jis gali būti tiesiog panardintas ir įtrauktas į vandenį, o rezultate - ir paskandintas. | Kai kurie aiškina tokias sąsajas su tuo, kad Nėryje yra gana nemažai didelių povandeninių akmenų, dėl kurių upės srovė turi labai specifinį sūkūriavimą ir išgraužia dideles duobes. Nors daugelis tokių kliūčių Vilniaus ribose iš Nėries buvo pašalinta ir dabar jau nesimato, aukštutinėje Nėries dalyje tokių vis dar yra. Būdingas efektas - kai didelis akmuo užstoja po vandeniu srovę, už akmens susidaro gili duobė ir nuolatinis giliai esantis sūkūrys, kuris paskui tęsiasi labai dideliu nuotoliu - šimtus metrų pasroviui ar netgi ir ilgiau. Jei žmogus paklius į tokį sūkūrį, jis gali būti tiesiog panardintas ir įtrauktas į vandenį, o rezultate - ir paskandintas. | ||
Senesni vilniečiai dar mena, kai tokių sūkūrių būdavo [[Valakampiai|Valakampiuose]], tai kasmet kokia dešimt plaukikų nuskęsdavo. Vėliau, sovietmečio pabaigoje buvo bandoma pagilinti vagą, | Senesni vilniečiai dar mena, kai tokių sūkūrių būdavo [[Valakampiai|Valakampiuose]], tai kasmet kokia dešimt plaukikų nuskęsdavo. Kaip pasakodavo matę - tiesiog tipiškas vaizdelis - "''jaunas stiprus vyras plaukė ir staiga paniro, ir nebeiškilo''". Vėliau, ypač [[sovietmetis|sovietmečio]] pabaigoje, buvo bandoma pagilinti vagą, kad didesniais atstumais galėtų plaukioti [[Moskvič (laivas)|Moskvič tipo laivai]], turėję per gilią grimzlę, dėl ko vasarą, upei nusekus, jie negalėdavo plaukti. Tai ilgainiui dėl tų gilinimų bent dalis tokių akmenų buvo pašalinta ir tokie paskendimai baigėsi. | ||
== Kaip rašyti: Nėris ar Neris? == | == Kaip rašyti: Nėris ar Neris? == | ||
Žinoma, kad rašyti reikia su [[Ė]] raide. Vienintelė priežastis, dėl kurios buvo absurdiškai ir klaidingai pakeistas upės pavadinimo rašymas iš "Nėris" į "Neris", buvo bandymas dirbtinai atskirti [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] slapyvardį nuo upės pavadinimo, nors pats slapyvardis buvo pasiimtas nuo upės - su visa "Ė" raide. T.y., upė Nėris vadinama taip pat, kaip ir poetė Nėris, nes pastaroji tiesiog pasiėmė upės vardą sau. | |||
Senas ir tikras Nėries pavadinimas yra Nėris su raide [[Ė]], nuo žodžio "nėrė". Šitas pavadinimas yra irgi senas ir siejamas jis su tuo, kad upėje gyvenę [[bebrai]], kurie senovės lietuvių buvo laikomi kokiais tai [[chtoniškumas|chtoniniais]] padarais, kurie vėles gabenę į kažkokius požemius pas [[Vėlinas|Vėliną]] - nerdavę ir nunerdavę iki mirusiųjų pasaulio. | Senas ir tikras Nėries pavadinimas yra Nėris su raide [[Ė]], nuo žodžio "nėrė". Šitas pavadinimas yra irgi senas ir siejamas jis su tuo, kad upėje gyvenę [[bebrai]], kurie senovės lietuvių buvo laikomi kokiais tai [[chtoniškumas|chtoniniais]] padarais, kurie vėles gabenę į kažkokius požemius pas [[Vėlinas|Vėliną]] - nerdavę ir nunerdavę iki mirusiųjų pasaulio. | ||
=== Salomėja Nėris ir nusavintas upės vardas === | |||
Tai štai taip vat Nėris ir vadinosi Nėris, pakolei neatsirado tokia pusdurnė [[Salomėja Bačinskaitė]], kuri rašinėjo gimnazistinio lygio eilėraščius ir vis sau rinkosi visokias pravardes, pasivadindama tai kaip Jūraitė, tai kaip Liūdytė, tai kaip Vargšelė, tai kaip Ašarėlė, tai dar kaip nors, pakolei su vienu kažkokiu eilėraštuku pasivadino Nėris, o tą eilėraštuką išspausdino kažkoksai laikraštis. Tai šitaip apimta baisuas pasididžiavimo ir toliau ėmė vadintis Nėrimi. | Tai štai taip vat Nėris ir vadinosi Nėris, pakolei neatsirado tokia pusdurnė [[Salomėja Bačinskaitė]], kuri rašinėjo gimnazistinio lygio eilėraščius ir vis sau rinkosi visokias pravardes, pasivadindama tai kaip Jūraitė, tai kaip Liūdytė, tai kaip Vargšelė, tai kaip Ašarėlė, tai dar kaip nors, pakolei su vienu kažkokiu eilėraštuku pasivadino Nėris, o tą eilėraštuką išspausdino kažkoksai laikraštis. Tai šitaip apimta baisuas pasididžiavimo ir toliau ėmė vadintis Nėrimi. | ||