12 865
pakeitimai
Metamfetaminas: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Pervitino aka metamfetamino istorija
(Naujas puslapis: '''Metamfetaminas''' arba '''pervitinas''', liaudyje žinomas nuo seno. Dar ir sovietmečiu tai buvo populiarus daiktas, mat per [[II Pasaulinis karas|II Pasaulinį ...) |
|||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Nuo seniausių laikų pervitinas buvo populiarus įžymybių tarpe. Štai pavyzdžiui iki pat [[Josifas Stalinas|Stalino]] mirties pervitinas buvo gaminamas didžiuliais kiekiais, o itin jį mėgo, kaip gandai sklando, anoksai [[Berija]]. Nes iki tol buvę [[NKVD]] vadai kitais narkotikais maitindavosi. Mėgo pervitiną ir [[Adolfas Hitleris]], kuris irgi labai noriai jį vartodavo savo gydytojo Theodor Morell padedamas - kelis kartus per dieną gaudavo subinėn adatą, pilną metamfetamino ir [[oksikodonas|oksikodono]] mišinio. Vienok [[SSRS]] šis vaistas tarybinės medicinos dėka tapo prieinamu visai plačiąjai visuomenei, todėl būdavo prirašomas ir nuo depresijų, ir nuo pervargimo, ir nuo ko papuola, o daktarai skelbė, kad jį galima dalinti visiems ir visur, nes labai padidina darbo našumą: darbininkai gali dirbti pusantros-dvi pamainas. | Nuo seniausių laikų pervitinas buvo populiarus įžymybių tarpe. Štai pavyzdžiui iki pat [[Josifas Stalinas|Stalino]] mirties pervitinas buvo gaminamas didžiuliais kiekiais, o itin jį mėgo, kaip gandai sklando, anoksai [[Berija]]. Nes iki tol buvę [[NKVD]] vadai kitais narkotikais maitindavosi. Mėgo pervitiną ir [[Adolfas Hitleris]], kuris irgi labai noriai jį vartodavo savo gydytojo Theodor Morell padedamas - kelis kartus per dieną gaudavo subinėn adatą, pilną metamfetamino ir [[oksikodonas|oksikodono]] mišinio. Vienok [[SSRS]] šis vaistas tarybinės medicinos dėka tapo prieinamu visai plačiąjai visuomenei, todėl būdavo prirašomas ir nuo depresijų, ir nuo pervargimo, ir nuo ko papuola, o daktarai skelbė, kad jį galima dalinti visiems ir visur, nes labai padidina darbo našumą: darbininkai gali dirbti pusantros-dvi pamainas. | ||
Vienok visgi vienok įdomiai čia gavosi, kad po kiek laiko tie patys daktarai pastebėjo, jog darbininkams nuo to pervitino po kiek laiko šriubikai persisuka, žmonės darbe išsenka klaikiausiai, pavažiuoja stogai, prasideda visokios mirtys nuo infarktų ir insultų, o vartoja tas tabletes visai netgi ne taip kaip prirašyta, o daugel kartų didesniais kiekiais. Tai po kokių 10 metų vartojimo ėmė ir uždraudė. Šimtus tūkstančių žmonių apėmė lomkės, o chemijos pramokę studentai ėmė tyliai ieškoti pakaitalų. Ir surado. Štai tada ir gimė ilgą laiką populiariausiu buvęs sovietmečio stimuliantas - vyntas. | Vienok visgi vienok įdomiai čia gavosi, kad po kiek laiko tie patys daktarai pastebėjo, jog darbininkams nuo to pervitino po kiek laiko šriubikai persisuka, žmonės darbe išsenka klaikiausiai, pavažiuoja stogai, prasideda visokios mirtys nuo infarktų ir insultų, o vartoja tas tabletes visai netgi ne taip kaip prirašyta, o daugel kartų didesniais kiekiais. Tai po kokių 10 metų vartojimo ėmė ir uždraudė. Šimtus tūkstančių žmonių apėmė lomkės, o chemijos pramokę studentai ėmė tyliai ieškoti pakaitalų. Ir surado. Štai tada ir gimė ilgą laiką populiariausiu buvęs sovietmečio stimuliantas - [[vyntas]]. | ||
Vyntą gamindavo iš [[efedronas|efedrono]], kuris ir grynas būdavo parduodamas, ir mišiniuose, be jokių receptų. Gamyba būdavo visai iš gan parankinių komponentų - raudonojo fosforo (sieros nuo degtukų dėžučių) ir jodo, kuriais tą efedroną ir paveikdavo kažkaip. Rezultate gaudavosi smirdantys ir šlykštaus skonio lašiukai, kuriuos vieni gerdavo, o kiti leisdavos. Sovietiniuose šokiuose ir šiaip liaudies pasilinksminimo vietose tai buvo populiarus mišinys, o tuometiniai [[dyleriai]], stovintys kur nors netoli šokių aikštelės, noriai parduodavo kiekvienam norinčiam dozę už 10 rublių. Būtent tada atsirado ir toksai sovietinis žodis, vadinamas maratonu: po vienos dozės reikdavo antros, po to trečios, po to ketvirtos, o baigdavosi maratonas standartiškai: žmogų rasdavo gulintį kur nors gatvėje ar darbe, visiškai išsekusį ir pusiau be sąmonės, o kartais ir visai negyvą. | Vyntą gamindavo iš [[efedronas|efedrono]], kuris ir grynas būdavo parduodamas, ir mišiniuose, be jokių receptų. Gamyba būdavo visai iš gan parankinių komponentų - raudonojo fosforo (sieros nuo degtukų dėžučių) ir jodo, kuriais tą efedroną ir paveikdavo kažkaip. Rezultate gaudavosi smirdantys ir šlykštaus skonio lašiukai, kuriuos vieni gerdavo, o kiti leisdavos. Sovietiniuose šokiuose ir šiaip liaudies pasilinksminimo vietose tai buvo populiarus mišinys, o tuometiniai [[dyleriai]], stovintys kur nors netoli šokių aikštelės, noriai parduodavo kiekvienam norinčiam dozę už 10 rublių. Būtent tada atsirado ir toksai sovietinis žodis, vadinamas maratonu: po vienos dozės reikdavo antros, po to trečios, po to ketvirtos, o baigdavosi maratonas standartiškai: žmogų rasdavo gulintį kur nors gatvėje ar darbe, visiškai išsekusį ir pusiau be sąmonės, o kartais ir visai negyvą. | ||